1918 m. vasario 16 d. | Vilius Storosta-Vydūnas | Lietuvių tipas

Kitataučiai mano, kad lietuvės esti nusidažiusios – tai netiesa. Lietuvės užuot dažų vartoja daugiau gryno oro ir tyro vandens ir turi sveiką, tyrą kraują.

10. armijos laikraštyje Vydūnas štai kaip atvaizdina lietuvių tipą:

Tikras lietuvių tipas – tai yra laibas, vidutinio ir kiek aukštesnio stuomens asmuo. Akys žydrios (mėlynos), plaukai geltoni, odos spalva skaisti ir sveika. Lietuvaičių veidas labai ypatingas. Oda labai liauna, balta, su gražia rausva varsa ant skruostų. Lūpos esti nepaprastai šviežios. Tokios ypatybės visų saikių ištekėjusių ir netekėjusių moteriškųjų esti iki senatvės. Aistrių (geidulingų) ir nesveikų moterų jis veikiai išnyksta. Liauna, balta oda esti ir asmenų, kurių akys rudos ir plaukai tamsūs. Kitataučiai mano, kad lietuvės esti nusidažiusios – tai netiesa. Lietuvės užuot dažų vartoja daugiau gryno oro ir tyro vandens ir turi sveiką, tyrą kraują. Šalia žydrių akių esti ir žalių bei geltonų, kartais yra sunku įspėti akių varsa, kadangi ji mainosi iš pilko į žaliai geltoną. Veidas esti pailgas, plačia, apskrita kakta ir kartais labai maža ir siaura apatine veido dalia ir kai kada kiek atsikišusiais skruostikauliais; bet čia, turbūt, yra mongolų giminės įtaka. Pastebėti reikia, jog dažnai matyti pavyzdingų (klasinių) profilių su tiesia linija nuo kaktos iki nosies.
Šito nurodyto tipo tyrinėtojas nepatėmija taip greitai, tatai ir suprantamas daiktas. Tauta, kuri suspausta ir iš kurios laukia, kad ji tik kuo veikiau išgestų, rodo išgesimo gymį, ypač kada yra spaudžiama valdžios. Atsiminkime tiktai rusų kolonizavimo bandymus. Politikiniai persekiojimai turėjo labai kenksmingos įtakos į sveikatą, ypač inteligentų sluoksniuose. Bet aprašytajam tipui vis priguli pirmoji teisė vadintis tikruoju lietuvišku.


Malkų turgus Vilniuje, 1915 m.


Šaltinis: Lietuvių tipas. (1918, Vasario 16). Dabartis (21), p. 3. [žiūrėta 2018-01-22] Prieiga internete:
http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23981&seqNr=3