1918 m. balandžio 6 d. | Wilhelm Kahmann | Lietuva ūkio žvilgsniu

Kiek dabartinė ir ateinančioji karta įdės kapitalo į ūkį, iš to turės naudos būsimosios kartos. Nereikia užmiršti ir to, kad, kiek Lietuva išduos ūkio gaminių, tiek ji įgis politikinės vertybės.

Vokiečių lyceumo klube, Berlyne, užimtųjų kraštų komisorius grafas Keyserlingas laikė kalbą apie Lietuvos žemę. Kalbėtojas plačiai kalbėjo apie Lietuvos geografiją, apie jos ūkio padėjimą ir tarpe kita ko pabrėžė, kad Lietuvoje žemės kultūrą esą galima iškelti kuo aukščiau; tada Lietuva virsianti tikru javų aruodu ir mėsos sandėliu Vokietijai. Grafas Kaiserlingas trumpai, bet aiškiai apibrėžė Lietuvos likimą istorijos, politikos ir kultūros atžvilgiu ir pagalios nurodė į tai, ką Lietuva reiškia Vokietijai kariuomenės bei politikos žvilgsniu. Klausytojai tuo pranešimu buvo labai patenkinti.

Tame laikraščio „Vossische Zeitung“ pranešime ypatingai svarbus tas nurodymas, kad Lietuva, pakėlus reikiamai jos žemės kultūrą, gali visą Vokietiją aprūpinti javais ir mėsa. Lygiai prie tokių pat išgavų yra priėjęs ir vienas labai plačiai tyrinėjusis Lietuvą vokiečių profesorius von Rümkeris. Tasai profesorius podraugei nurodo įmonių, kuriomis Lietuva galėsianti pasiekti tą aukštą savo tikslą.
Lietuvai, šalia gerų susisiekimo kelių, svarbu esą vyriausiai tai, kad tikriau susitvarkytų ir įsitaisytų Lietuvos žemės nusausinimas; tatai esanti pirmutinė sąlyga pakelti žemės derlingumui. Kad pataisius susisiekimą vandenimis – laivams ir sieliams plaukti – esą reikalinga pagilinti ir kai kur ištiesti vandenų vagos ir reikalingose vietose įtaisyti užtvankų, ir patiekti atsakomą teisę vandens keliams. Jau dabar valdžia rūpinanti sužinoti, kiek kur žemė gauna drėgnumo per lietų ir sniegą, ir kaip upės nuo laukų traukia vandenį, kad paskui, taikos metu, naudojantis šitais ištyrimais galima būtų varyti žemės nusausinimo ir jos pataisymo darbas. Daug pelkių tada pavirs veršliomis pievomis ir lankomis ir pasidarys daug daugiau geros ganyklos, negu dabar. Taipo išvis bus galima visoje žemėje prigaminti daug daugiau visokio pašaro, negu ligi šiol; todėl bus galima laikyti ir daug daugiau gyvulių.

Taipo pasidaugina mėšlo ir, pridėjus dar kiek kalio druskų, ko Vokietija daug gali pristatyti, dirvos labai pagerėtų. Paskui vamzdžiais po žeme (drenažu) išsivėdintų žemė, dirva taptų šiltesnė ir derlingesnė. Pargabentomis iš Vokietijos ūkio mašinomis, kas jau yra pradėta, laukai galima geriau išdirbti, o ypačiai pagilinti arimas. Taipo taptų pataisyta viena čionai didžiausių klaidų. Tas mokslininkas dar pataria įtaisyti ūkio mėginamųjų ir perveizdimųjų vietų. Čia privalo būti išbandoma, kokia sėkla geriau tinka tokiai žemei. Ta proga reikia pagerinti augmens, arba bent pritaikyti prie vietinio klimato. Tų bandymų išgavos reikia paskui sunaudoti ūkio mokyklose, kuriose mokosi lietuvių vaikai.

Suprantamas daiktas, kad tokie planai teįvykinami tiktai veikiant išvien. Taipo pat ir pinigų tam reikalui reikia sudėti bendrai. Tuo tikslu reikia skleisti kooperacijos sumanymai, kuri Lietuvoje jau yra įleidusi šaknis, steigti vartotojų draugijų, taupomų ir skolinamų kasų. Nuo to darbo nereikia atstumti nė kitų tautų; jos reikia taip pat įtraukti į tą darbą. Visa tat privalo būti vykinama valdijos. Dvasininkai su mokytojais privalo tą mintį platinti tarp gyventojų.
Darbas ir kapitalas, tai du raktu, kuriuodu Lietuvai atrakins ūkio ateitį. Vyriausybė ir gyventojai turi uoliausiai kibti darban, kuris reikia atlikti tauriai, atsidėjus, tikru laiku ir sąžiningai. Darbas privalės suteikti geresnių išdavinių. Lietuvos ūkiui reikės padėti daugiau darbo, norint, kad iš Lietuvos ūkio būtų aplamai tiek pat naudos, kaip Europos vakaruose. Šituo tikslu verta pasidarbuoti. Kiek dabartinė ir ateinančioji karta įdės kapitalo į ūkį, iš to turės naudos būsimosios kartos. Nereikia užmiršti ir to, kad, kiek Lietuva išduos ūkio gaminių, tiek ji įgis politikinės vertybės.


1918 m. rugpjūtis. Javapjūtė Kalvarijos dvaro laukuose. Antrame plane Šukvietinės miškas ir plytinė (Kušliškių kaimas).


Teminę rubriką #Lietuvių verslumas pristato projekto rėmėjas Maxima LT. Šioje rubrikoje supažindinama su versliomis Lietuvos asmenybėmis ir procesais apibrėžusiais Lietuvos ūkio padėtį ir pokyčius.


Šaltinis: Kahmann, W. (1918, Balandžio 6). Lietuva ūkio žvilgsniu. Dabartis (42), p. 1-2. [žiūrėta 2018-03-25] Prieiga internete:
http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23856&seqNr=1
http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23856&seqNr=2