1918-02-22
Vilnius, Lietuva

Šviešniec, Soltaniškiai, Šnipiškė, Tuskulanum: kas nėra skaitęs tų svetimų vardų anapus Neries (Vilijos), kas nėra mąstęs, kas jie tokie… O taipo-pat ir su gatvių vardais, kurie, per surusinimą arba netikrai išversti į vokiečių kalbą, yra nesuprantami.

1918-02-21
Vilnius, Lietuva.

Lietuvos klausimas vis neaiškus. Eina Mltverwaltung paskalos, kad Tarybą paleis. Nervai įtempti „Pan arba propal“ (ponas arba žuvęs).

Valstybės sekretorius pabrėžė, jog negalima esą manyti, kad vokiečiai  taiką Rusija jau taip, kaip kišenėje turėtų. Taika su Rusija būsianti tikra tik tuomet, kai rašalas po taikos sutartimi bus išdžiuvęs.

Čia pas mus būtinai reikalinga gimnazija ar Palangoje, ar Tauragėje, o geriausiai prieinamos vietos yra Rietavas, arba Varniai, o gal ir Švėkšna. Norinčių stoti yra labai daug, o nėra kas pasirūpintų jais.

Nuo XIII amžiaus gudų šalys viena po kitos tenka Lietuvos kunigaikščių valdžiai (Mindaugui, Gediminui, Algirdui). Pabaigoje gi XIV amžiaus jau jos visos randasi Lietuvos globoje, kurios centru tampa Vilnius. Gudai savo dideliu skaičium turi įtakos visoj Lietuvoj tuo būdu, kad valstybėje dėlei gudų gyventojų daugumo imama vartoti senoji rusų rašomoji kalba.

1918-02-20
Marijampolė, Lietuva

Vaidinant tarpais keletas artistų padainavo tautos laisvės dainų, kurios stačiai sužavėjo klausytojus, ir kitos reikėjo atkartoti po kelis sykius.

Berlynas, Vokietija

Tautos komisorių taryba praneša, kad atsakymas pastatytas į vokiečių valdžios smulkesnes sąlygas būsiąs netrukus suteiktas. Valdijos sekretorius perspėjo, jog nepriderą manyti, kad taika su rusais jau yra kišenėje. Tikrą taiką su rusais teturėsime tiktai tada, kada po sutarties parašų bus nudžiūvęs rašalas.

1918-02-19

Argi dar reikia pasirodymo, jog tautų apsisprendimo teisės idėja neprivalo virsti tautininkų skandalu? Tokių prirodymų yra gana. Štai ir lietuviai negali įsivaizdinti Lietuvos be Vilniaus; ir lenkai, kurie savinasi tą patį Vilnių.

Kalbos mokantis reikia žinoti ne tik jos taisyklės. Reikia taip pat atsiprantinti nuo įprastų paklaidų savo kalbą vartojant. Per ilgą svetimų kalbų įtaką į mūsų šnekamąją  ir rašomąją kalbą nejučiomis įsiskverbė visokių svetimybių, kurios mūsų kalbą teršia. Todėl reikia mokėti tas taršalas išmesti, jo atsiliuosuoti.

Skuodas labiau yra liuosas nuo įvairių nenaudėlių. Skuodas stovi arti Bartavos ir Luobos upių santakos ir karo laike susilaukė net geležinkelio.

Berlynas, Vokietija

Mes siekiame monarchijos, kuri privalytų įsisteigti ant konservatyvių krikščionybės pamatų. Tatai atatitkų lietuvių nuomonės daugumai, kuri yra labai prisirišusi prie tikybos ir laikosi senų įpročių.

1918-02-18
Vilnius, Lietuva

Šiandien prirašėme visą eilę straipsnių apie nepriklausomybės paskelbimą ir padavėme drauge su skelbimu. Cenzūra vėl išbraukė!

Puziniškis (Panevėžio apskritis), Lietuva

Mokyklų vyresnybei leidus, pereitą rudenį šičia įkūrė švietimosi kursą jaunimui ir suaugusiems. Kurse yra du skyriu. Pirmąjį skyrių lanko tokie kursistai, kurie dar kaip ir visiškai bemoksliai, vadinasi, nemoka rašyti nė skaityti. Antrojo, kiek jau pramokusiųjų kursistų skyriaus yra daugiau. Šitame skyriuje skaito iš knygos „Mūsų dirva“. Be to dar skaito vieną rinkinį trumpesnių apvaizdinimų iš geografijos ir prigimties mokslo…. Daugiau

Taigi vokiečių ginklai atkreipti ne į Rusijos gyventojus, o tiktai į bolševikus, kurie trukdo taiką tarp Vokietijos ir Rusijos. Nors ir išrodo keista, bet iš tikro vasario 18 d. vokiečių pradėtasis žygiavimas priekin rasi bus tikrąja priemone įvykinti pageidaujamajai taikai.

1918-02-17
Vilnius, Lietuva

Keistokai išeina. Lietuvos Taryba skelbia nepriklausomybę, o vokiečių cenzūra išbraukia skelbimą ir galas. Tarytum nieko nėra.

1918-02-16
Vilnius, Lietuva.

Šiandien 12 — 3 val. dieną Lietuvos Komiteto bute Didžioji gatvė 30-2, mažam kambary susikimšusi Taryba „paskelbė vienu balsu Lietuvos nepriklausomybę. Tai yra susijungusios Tarybos vaisius. Tai yra ir pamatinės reikšmės aktas Lietuvos istorijoje.

Bolševikų pasiuntinys Petrapilyje, Trockio draugas, Vorovski’s taip pasakęs vienam spaudos atstovui apie stovį Rusijoje: Jeigu mes greitu laiku nepadarysime tikros taikos, tai gali būti labai blogai. Dabartinė mūsų valdžia Petrapilyje virsta anarchija (netvarka) ir niekas negali pasakyti kaip reikėtų toje anarchijoje vairuoti.

Visas Lietuvos turtas, šalia gyventojų darbštumo – juk tai jų laukai ir girios, kadangi žemėje mineralų kaip ir visai nėra.

Vokiečiams užėjus, žydai paėmė į savo rankas visą pirklybą, ypatingai sėmenis ir linus. Supirkinėdami pusdykiai jie žymiai pralobo. Dabar pradėjo supirkinėti ir du vietinių lietuvių, kad sutrukgdžius tą žmonių naudojimą. Lietuvių sankrovų tik viena tėra. Ten regėjęs.

Kitataučiai mano, kad lietuvės esti nusidažiusios – tai netiesa. Lietuvės užuot dažų vartoja daugiau gryno oro ir tyro vandens ir turi sveiką, tyrą kraują.

Ukrainiečių laikraštis <Dilo> Lvove paskelbė Galicijos ukrainiečių reikalavimus, jau įduotus Austrijos valdžiai. Ukrainiečių nuomone, tik šiais pamatais esą galima išrišti rytų Galicijos klausimus. Šie <pamatai> šiaip maždaug skamba:

Lietuvos kraštas buvo paverstas karo lauku, lietuvių tauta pasijuto tarp dviejų ugnių. Ir nežiūrint, jog lietuviai karo atsikimų buvo suskaidyti, atskirti vieni nuo kitų, išmėtyti po įvairias, kovojančias tarp savęs valstybes, – jie vis dėlto įstengė nepriklausomai vieni nuo kitų, vienodai nusistatyti dėlei svarbiausio savo politikos reikalo – Lietuvos ateities.

1918-02-15
Vilnius, Lietuva.

Yra tai diena, kai Lietuvos Taryba vėl suėjo į krūvą. Komisijai (iš manęs, Šaulio ir Vailokaičio) per galus ir negalus pasisekė privesti prie vienybės, pamatinai stojant Tarybai ant sausio 8 d. formulės (notifikacijos).

Gasčiūnai (Šiaulių apskritis), Lietuva

Gasčiūniečių jaunimas jau pradeda suprasti apšvietimo naudingumą, bet senieji dar tebėra tamsūs, kaip juoda naktis.

1918-02-14

Visuotinė taika negali įvykti iš pavienių galingų valdijų susitarimų. Visos dalyvaujančios šitame kare valdijos privalo susieiti ir susitarti dėlei klausimų, kurie kaip nors liečia tas valdijas.

Voronežas, Rusija

Lietuviams žengiant prie nepriklausomos demokratinės Lietuvos respublikos didysis Vyriausiojo Lietuvių Organo darbo tikslas yra nepriklausomos Lietuvos Valstybės atnaujinimas.

Nors Lietuva yra žemės ūkio šalis, tačiau ji neprivalys palikti šalyje nė kitų darbo sričių, pavyzdžiui, technikos, idant ne per daug pakliuvus į svetimą malonę. Reikėtų padėti rimtai svarstyti rengimas technikos kursų ruošti inžinieriams ir kt. Lietuviai labai mėgsta užsiimti technikos klausimais, taigi šitokiam sumanymui vykinti yra gana rimto pagrindo.

Vijuolių (Šiaulių apskr.) sodžiuje pereitų metų gruodžio 8 d. motina su dukterimi užmušė tėvą Liudviką Gabrielaitį. Žmogžudes vokiečių valdžia suėmė ir kalėjiman pasodino. Laukiama dabar teismo.

Bolševikų vadai panaikinę frontą, kurio jau ir taip per šimtus kilometrų nebuvę; bet jie tuo tarpu energingai dirba, kad iš armijos likučių sudarius stiprią raudonąją gvardiją. Jie tuo būdu tikisi sudaryti milioną kariuomenės. Ji tarnausianti tam, kad įsigalėjus pakraščių valstybėse.

Rusija

Tai pirma diena, kuomet po sovietų valdžios sprendimo Rusija pereina prie Grigalijaus kalendoriaus. Kalendorius perstumtas per 13 dienų – po 1918 m. vasario 1 d. Rusijoje sekė 1918 m. vasario 14 d.  

1918-02-13
Vilnius, Lietuva.

Užgavėnėms Taryba sušaukė „blynams“ Komitetą, redakcijas ir kt. Buvo labai sotu, bet nuobodu. Kalbų tik vos dvi. Šaulys apie krizį, Dogelis apie sunkų „Lietuvos gimdymą“. Paskui per naktį ligi 12 val. šokome „Tėvynės Sargo“ redakcijoje.

1918-02-12

Lietuvos Tarybos narys Jonas Smilgevičius švenčia savo 48-tą gimtadienį. 

Mums rašo: per pastaruosius pustymus įvairiose vietose gyventojai neklausė policijos ir nepadėjo valyti sniego. Todėl čia dar kartą nurodome į tai, kad, pasak keleto vyriausio rytų vado išleistų paliepimų, kurie remiasi 52 skirsniu Hagoje nustatytos karo tvarkos, gyventojų priedermė yra atlikti vokiečių valdžios parodytą darbą. Tatai ypač reikia daryti atsitikus nelaimei, pavojui arba atsiradus kliūčių (sniego pusnių, gaisrų, tvanų ir… Daugiau

Kad pasilikusiųjų paidagogų metodai buvo kitoki, kaip kad dabar baigusiųjų 4 mėnesių kursus, arba jokių kursų visai nemačiusių mokytojų – tai tiesa. <…> Kad ne vienas jųjų, be to, suspėjo dabar savo metodus naujiems reikalams pritaikinti ir dirba gal dar vaisingiau už jaunuosius, tatai, berods, tektų irgi pripažinti. 

Didžiausias laikraštis pasaulyje. Viename Prancūzų mieste yra laikraščių muzėjus, kuriame yra laikomas kiekvieno išėjusio laikraščio bent vienas egzempliorius. Didžiausias laikraštis tame rinkinyje yra išėjęs 1859 m. New -Jorke. Laikraštis turi 8 1/2 pėdų ilgio, 6 pėdus pločio ir sudarytas iš 8 puslapių, kurių kiekvienas turi po 13 skilčių. To nepaprasto laikraščio, kuris eina kartą per 100 metų, popieris yra nepaprastai… Daugiau

Ukrainiečiai, mat, visą tą laiką vykino praktikos politiką; užtat jiems greičiau pasisekė įvykinti savo tikslas, negu vakarų pakraščio tautoms, ypačiai lietuviams.

1918-02-11
Vilnius

Svarstomas klausimas dėl susidariusiojo Taryboje padėjimo, išstojus iš jos keturiems nariams. J. Šaulys mano, kad dabar negalima Tarybą skaldyti ir pataria peržiūrėti priimtąjį 26 sausio nutarimą ir pasistengti surasti su išstojusiais bendra formula, visiems priimtina.

1918-02-10
Revelis (Talinas), Estija

Nakčia iš vasario mėnesio 9 į 10 dieną Revelyje, paliepus valdantiems bolševikų darbininkų bei kareivių tarybos kamisoriams, raudonoji gvardija iškrėtė 600 igaunių bajorijos būtų ir suėmė viršaus per tūkstantį vyrų bei moterų.

Kaunas, Lietuva

Visus šunis, kuriuos po 25 d. vasario 1918 m. užtiks be ženklų, užmuš.

Vokiečių, austrų-vengrų ir rusų delegacija politikos ir teritorijos klausimais rišti posėdžiavo vakar ir šiandien. Šiandieniniame posėdyje rusų delegacijos pirmininkas pranešė, kad Rusija atsisakydama pasirašyti formalinę taikos sutartį, paskelbia, jog karas su Vokietija, Austrija-Vengrija, Bulgarija ir Turkija yra pabaigtas.

Stambulas, Turkija

Mirė Osmanų imperatorius Abdul Hamid II. Jis buvo paskutinis imperatorius, kuris turėjo visišką valdžią savo rankose.

Brestas, dab. Baltarusija

Rusija nusprendė nebekariauti ir praneša apie tai visoms tautoms ir jų valdžioms.

Brestas, dab. Baltarusija

Nuo šios dienos Ukrainos respublika – naujai gimusi savastovė valdija, stojasi tarp kitų valdijų. Ji sustabdo karą savo fronte ir rūpinsis, kad visos jėgos, kurios joje glūdi, atgimtų ir kad pražystų naujas gyvenimas.

1918-02-09

Ligi šiol Lietuva neturėjo mokytojų, kurie būtų buvę gimtosios kalbos reikiamai mokomi. Gimnazijose, mokytojų seminarijose, universitetuose viešpatavo svetimosios kalbos, ir kartais lietuvis, baigęs aukštąjį mokslą, nemokėjo taisyklingai gimtąja kalba nei rašyti nei kalbėti. Dažnai savo kalbą jis taip pat užteršdavo svetimais išsireiškimais, svetimomis formomis ir svetima dvasia.

Vienas žymus lietuvis, kuris savo šalį ir jos ūkio bei politkos stovį gerai pažinsta, kuris betgi taip pat gerai žino ir dabartinį Rusijos padėjimą, kadangi pastaruoju laiku ilgokai viešėjo Rusijos pietuose, ligos dėlei ne per seniai turėjo iškeliauti užsienin. Tasai lietuvis apie dabartinį Rusijos padėjimą plačiai praneša mūsų darbabendriui ir tarpe kita ko sako štai ką: Rusijoje, ypač žieminėje [šiaurinėje]… Daugiau

Bulvių centrifūgos, įtaisai, valai, spaustuvai.   Zigaretės.   Medžių prekyba.   Sėjimo mašinos „Aschenbroder“.  

Kada apsilankai viešuose lietuvių vakaruose, kaip paskutiniame Kauno Moterų draugijos koncerte, tai negali nusikratyti to įspūdžio, kad čia dar tevaikštinėja tiktai kūdikis, kuris ir rūpestingai slaugomas dar nėra apgalėjęs kaulų suminkštėjimo ligos.

Brestas, dab. Baltarusija

Šįryt 2 valandai pasibaigus, tapo pasirašyta taika tarp vidurio valdijų ir Ukrainos respublikos. Vyriausieji taikos sutarties skirsniai tarp Vokietijos, Austrijos-Madjarijos, Bulgarijos ir Turkijos vienoje pusėje ir Ukrainos tautos respublikos antroje pusėje štai kaip skamba: 1. Sutartį darantieji paskelbia, kad tarp jų karo stovis yra pasibaigęs ir ateityje jie yra pasiryžę gyventi taikoje ir bendrystėje. 2. Tarp Austrijos-Madjarijos ir Ukrainos tautos… Daugiau

1918-02-08
Vilnius, Lietuva.

Skandalas su cenzūra. Prieš 27.1 Pressestelle prašė įdėti net įžanginį straipsnį apie kaizerį. Mes, žinoma, neįdėjome. Paprašė tuojau atsiųsti ant gražesnio popierio nesulenktą 255 numerį su „kaizerio straipsniu“. Žinoma, ir dėl to straipsnis neatsirado.

1918-02-07

Lietuvos gyventojai susirgę, kasžin kodėl, dar vis nemėgsta eiti pas gydytoją arba į ligoninę. Jei kas suserga, tai prieš eidamas pas gydytoją pirmiau išbando visus naminius vaistus, arba eina pas šundaktarius. Tiesa, prieš karą sveikatos stovis Lietuvoje buvo pagerėjęs, bet tuokart, kaip ir dabar, gyventojai susirgę nemėgdavo eiti pas gydytoją. Dažnai galima girdėti tokių kalbų: „Ką čia gydytojas žino“

Pasklidus gandui apie taiką, visų akys pražibo: vieni sprendė, kad Kalėdos atneš taiką, kiti – kad Nauji metai, kiti – kad 3 Karaliai ir t.t., o štai jau ir sausio mėnuo pasibaigė, o taikos gerumą žmonės nė už skatiką nepajuto.

1918-02-05

Lenkų vyriausybė pataria tą patį kelią, kuriuo lietuviai daug metašimčių yra ėję su lenkais savo nelaimėn. Lietuviai neketina atkartoti tos pačios klaidos.

Lietuva – ūkininkų kraštas. Ūkio kilimas ar puolimas daugiausiai nusveria jos eknominį likimą. Lietuvos ūkis pastaraisiais keliais dešimtmečiais buvo atsilikęs; tuo tarpu kaimynų ūkis per tą laiką labai aukštai suspėjo pakilti; taigi tuomet pas mus ne ką tepelnė ūkininkas, maža teuždirbo ir jo darbininkas. Nekalbant apie rėžių ūkį – sodžių, bet ir vienasėdžiai nekilo, kaip rodosi, kad būtų galėję kilti.

Kad tie patys obalsiai rūpėtų dešiniosioms mūsų grupėms ir centrui, jau šiandien galima ne be pamato paabejoti. Dar neprasidėjo platesnė visuomenės kova, o jau pamatiniai skirtumai pradeda aiškiai kyšoti iš „vienybės“ fronto. Kalbant apie Lietuvos valdymo formas, centras ir dešinieji jau sakosi, nors esą širdies gilumoj respublikos šalininkai, bet dėl praktiškų priežasčių stovį šiandien už konstitucinę monarchiją.

Petrapilės vyriausybės sukimai Ukrainoje aiškiai parodę, jog ir naujoviškoji Rusija, kaip ir seniau caro valdomoji, negali iškęsti nesikišusi į vidujinius svetimtaučių reikalus.

1918-02-03
Vilkaviškis, Lietuva

Vakar mūsų miesto lietuviai kinematografo trobesyje buvo surengę lietuvišką vakarėlį ir sukvietę daug svečių. Pribuvo ponas apskričio viršininkas, ponas burmistras, daug vokiečių kareivių ir kaimiečių. Salė buvo pilna svečių. Visų pirma maišytas choras padainavo lietuviškų dainelių, kurios svečiams labai patiko. Paskui vaidino keturių veiksmų komediją „Vagys“. Vaidintojai mėgėjai ją atliko labai gerai. Tatai yra meilės istorija. Dvejetas pargrįžusių iš Amerikos… Daugiau

1918-02-02
Vilnius, Lietuva

Jau išėjo iš spaudos III-čia laida A. Janucionies elementoriaus <KELIAS Į ŠVIESĄ>, sutaisytas naujausias paidagogikos ir metodikos reikalavimais, remiantis, su daugybę paveikslėlių, kaligrafijos rašto, rašybos lavinimosi darbų, nurodymais, kaip reikia elgtis skaitant ir rašant, kad nepakenkus savo sveikatai ir t. t. Pirmieji leidima išėjo per du menėsiu. Dar nė vienas vadovėlis neturėjo tokio pasisekimo.Mat gera prekė pati save giria. Taigi,… Daugiau

Gerai susipratęs, tvirtesnio būdo lietuvis neina dėl tėvynės meilės jausmo, tamsiųjų kaimynų keliais už kokį menkniekį teisman, bet stengiasi su saviškiais geruoju susitaikyti, o ne tai verčiau visai nusileisti, by tik nežeminus tokiais niekais savo tėvynės garbės. Tik, pabrėžiu, ne piktoji, kitas tautas skriaudžianti, bet prigimta, sutvarkyta tėvynės meilė verta kuodidžiausios pagarbos.

Riaušių ir krizių banga ritasi per pasaulį, iš Rusijos iškilusi, ji eina per visas žemes. Ir santarvės valdijose esti didžių liaudies ūpo krizių. Bet tenai valdžios stipria ranka dar jas sulaiko nuo sprogimo. Tie lietuvių tautos sluoksniai, kurie labai bijojo bolševizmo išsiplatinimo Lietuvoje, dabar gali lengviau atsikvėpti.

1918-02-01
Vilnius, Lietuva.

Smetona imasi teroro: girdi, jei ta formulė nepraeis, jis atsisako toliau Tarybai pirmininkauti. Šaulys taip pat atsisako vesti politiką. Kairieji vėl pareiškia, jog jų formulei nepraėjus, jie negali toliau dalyvauti Taryboje — tai principo reikalas, ir jie nesimato įgalioti. Pasidaro vėl sumišimas.

1918-01-31

Prūsų Lietuva turi daug vandenų. Ji nelyginant tinklu suraizgyta upėmis ir perkasais: užtenka kelių valandų kelionės, kad užeitum upę. Didžiuma upių čia turi kitokios išvaizdos, negu Didžiojoje Lietuvoje: jos yra ramios ir tolimose šakose laivams plaukyti tinka. Pirmoje vietoje čia stovi mūsų Nemunas, kurį lietuviai plačiai mini savo dainose ir padavimuose. Netoli sienos jis priima į savo glėbį dvi žymesni… Daugiau

Revoliucija Suomijoje X Suomijoje kilo proletariato (darbo žmonių) revoliucija. Socialistų Komisija sekmadienio vakare apskelbė revoliuciją, reikalaudama, kad visa valdžia būtų tik darbininkų ir jų organų rankose. Vyriausioji darbininkų komisija paskelbė karo stovį ir uždraudė visiems, išskyrus raudonosios gvardijos kareivius, turėti ginklų. Pasipriešinimai revoliucijai baudžiami kuo aštriausiai. Sausio 29 d. paskelbtas visuotinas streikas. Tedirba vien elektros ir dujų dirbtuvėse, taipo pat… Daugiau

Kooperacija tai visuomenės kova su buržuaziniu kapitalizmu prekyboje ir pramonėje. Iš vienos pusės stoja buržuaziniai sluoksniai su savo kapitalu, iš antros pusės – plačioji visuomenė, darbininkai ir ūkininkai valstiečiai su savo kooperacija. Kiekvienam yra aišku, kaip sunki kova reikia išlaikyti kooperacijai, nes buržuazinis kapitalas jau nuo seniau yra suorganizuotas ir įpratęs prekyboje ir pramonėje. Sulyginant su juo, kaip menka išrodo… Daugiau

Karikatūra: „Kaizerio dūšios lekiojimas“. „Tarka“ 1918 m. sausio mėn. numeris.

1918-01-30

Suomijos piliečių gvardija nuginklavo visus Suomijos žiemiuose [šiaurėje – red.] buvusius kareivius rusus, iš viso kokius 5 tūkstančius vyrų. Vienas rusų jūreivių skyrius, kursai iš Petrapilės važiavo Suomijos pajūrin savo laivan, traukinyje liko užpultas baltosios gvardijos. Daug sužeistų šūviais jūreivių vėl turėjo grįžti Petrapilėn. Raudonosios rusų gvardijos it artilerijos pasiuntė Viborgan. Sulig Suomijos senato plano, suomių tauta rengia savo kariuomenę… Daugiau

Lietuvos Taryba pareikalavo, kad Rusija grąžintų išvežtas kultūros vertybes. Tarybos nutarimą pasirašė Jonas Basanavičius.

1918-01-29
Molėtai, Lietuva

Sausio mėnesio 29 dieną Molėtuose karinė apskričio valdžia įsteigė kinematografą. Tatai yra vienas pirmųjų, gal ir pirmutinis valdžios įsteigtas lietuviškas kinematografas vyr. rytų vado srityje. Programą kas savaitė maino du kartu, ji susideda iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje rodo teatro filmų (vaizdų iš gyvenimo, linksmų atsitikimų, dramų); antroje dalyje rodo šviesos vaizdų iš Vokietijos ir Rusijos miestų, ypač iš užimtųjų… Daugiau

Gerbiamasis Tamista, Labai malonu, kad Tamista aukavote ir dar prižadate aukauti Tautos Fondan, bet nuo kun. Ežerskio Tamstos aukų aš dar negavau. Tikiuos, kad jis užsimiršo. Jeigu jam priminsite, tai gal atsiųs. Geriausia aukas siųsti tiesiog sekretoriui, o ant „money order“ užrašyti iždininko (B. Vaišnoros) vardą. Lauksime Tamstos aukų ir jau dabar tariame nuoširdų ačiū vardan nelaimingos Lietuvos. Su tikra… Daugiau

Trockis man du kartus yra atvirai pasakęs: Rusijos vyriausybė neturi kito pamato, kaip tiktai jėgą. Bolševikai ir tesiremia tiktai žiauria jėga; jų prirodymai – tai armotos ir šaudomos mašinos. Bolševikai gražiai mokins, bet tikrasis jų veikimas yra kitokis. Tatai parodo jų darbai Suomijoje ir steigiamajame Rusijos susirinkime.

Lapelio rašytojai perspėja žmones greit būsiant gyventojų surašynėjimo. Reikia tad atsiminti ir užsirašinėti lenkais, o ne lietuviais ar baltarusiais, kaip esą vokiečių žandarai ar lietuvių agitatoriai įkalbinėsią, nes esą žinoma, kas kalba ir meldžiasi ar savo vaikus moko lenkiškai, tas yra lenkas, vis tiek, kur jis gyventų ties Vilnium, Varšuva, ar Rusijos gilumoje

Iš vieno Gardino narvelio nepagrįžo 40 laiškanešių balandžių. Paskui susekė, kad tie balandžiai (karveliai) esą nutūpę ant kaimynų trobų, kurie juos tenai susigaudė ir užmušė. Primename, kad, sulig karo įstatymų, yra uždrausta gaudyti laiškanešiai karveliai. Todėl saugokitės, neviliokime svetimų balandžių ir nemuškite. — Šaltinis: Dabartis, 1918, Nr. 13, p. 3.

Jau tik užmetus akį, galima matyti, kad tai ne socializmas, dėl kurio būtų galima ginčytis, o tiktai baisiausias komunizmas. Jau nuo pirmo pabandymo jį įvesti turi sustoti visas ūkio gyvenimas, per ką sunyksta visokis galimumas ką uždirbti ir turi iškilti badas ir sugriūti valdija.

1918-01-28

Lietuvos Tarybos narys Kazimieras Steponas Kairys švenčia 46-tą gimtadienį. Daugiau apie Kazimierą Steponą Šaulį sužinosite šiame straipsnyje – http://lt1918.lt/straipsniai/ka-zinome-apie-signatara-kazimiera-stepona-sauli-vokieciams-vezusi-nepriklausomybes-akta/.

1918-01-27

Lipovkoje, netoli Vilniaus, šiomis dienomis atsitiko ypatingas priepuolis. Galobovskienė, sausio mėn. 10 dieną išėjo pas kurpių ir nepagrįžo. Tuo pačiu keliu ėjo paskui viena maža mergaitė. Lauko viduryje ji rado ant sniego kurpes, iš siauro plyšio žemėje ji girdėjo dejuojant. Mažytė parėjusi papasakojo tai sodžiuje žmonėms. Iš 23 meterių gilios duobės ugnegesiai ištraukė suliesusią Galobovkienę. Ji, beeidama pas kurpių buvo… Daugiau

Atsakydamas į Jūsų šios dienos raštą, galiu Jums dar kartą patvirtinti, kad esu įgaliotas Jums vokiečių valdžios vardu tvirtai prižadėti, jog Vokietijos valstybė pripažins nepriklausomą Lietuvos valstybę preziumuojant 1917 m. gruodžio mėn. 11 d. nutarimu 1 ir 2.

Šančiai (Kauno priemiestis), Lietuva

Tieji nešvarūs elementai, dengdamiesi dargi aukštesnės bažnyčios valdžios vardu, – žinia, darydami tai melagingu būdu, stengiasi sukelti lietuvių darbininkų sluoksniuose vaidų ir nepasitikėjimą valdžia ir Lietuvos Taryba.

1918-01-26

Galvodami apie nepriklausomos Lietuvos valstybės sudarymą, mes privalome neužmiršti apie visus minimus čion momentus (tarpus). Buvusios jos senobinės plačiosios ribos negali galutinai nieko sverti – tai buvo anų laikų pripuolamas padaras. Vaduotis vien tik kalbos ar etnografijos (tautinių ypatybių) žvilgsniais taip pat negalima, nes ir geografinis padėjimas, ir gyvieji tam tikrų jos dalių reikalai kaip tik gali nesutikti su nustatomomis… Daugiau

Lozana, Šveicarija

Rusų darbininkų valdžios paskelbta buvo tautų apsisprendimo teisė. Vienur kitur įvairių lietuvių grupių atstovų pareikšta lietuvių politikos reikalavimai, būtent Lietuvos krašto nepriklausomybė. Taip, Stokholme sausio 6 d. lietuvių įvairios srovės paskelbė tokią rezoliuciją: Rusija, daugiau daugiau negu 100 metų spausdama lietuvius, nustojo visų teisių į Lietuvą. Dėl to Lietuva skelbia savo nepriklausomybę, kviečia Vokietiją, kad ją pripažintų, reikalauja, kad būtų… Daugiau

Diena po dienos laukiame, kad taikos tarybos duos mums galimybės paskelbti Lietuvą nepriklausoma valstybe ir tuojau imtis tvarkymosi darbo. Šiokiu ar tokiu būdu susidarytų laikina krašto atstovybė ir laikinoji valdžia, ir pirmuoju jos uždaviniu būtų kiek galima skubočiausiai šaukti Vilniun steigiamasai Lietuvos seimas, išrinktas demokratingu būdu visų krašto gyventojų. Nustatant vidujinę tvarką, steigiamasis seimas tarp kitų svarbių klausimų turės nurodyti… Daugiau

1918-01-25

Protestuoti į gatves išėjo apie 400 tūkst. darbininkų. Per kelias dienas protestai peraugo ir kt. regionuose. Berlynas, Vokietija.  

1918-01-24
Berlynas, Vokietijos Imperija

Aš tvirtai viliuosi, kad, vakarinės Rusijos paribyje gyvenančioms tautoms pripažinus apsisprendimo teisę, bus galima susitarti su jomis, o taipo jau ir su likusiąja Rusija. Mes linkime, kad Rusijai pagrįžtų teisėtas ir tautos gerovei naudingas padėjimas.

Žiūrint į kultūringą pasaulį ir į jo susitvarkymą, randu labai reikalingu daiktu pakelti visuomenėje mūsų  bažnytinį giedojimą.

Visas prigimtas noras protintis ir lavintis, ruoštis tikriausiam žmogaus uždaviniui – mokyklose yra tiesiog naikinamas; ir pasilieka pagaliau tik troškimas ko nors įgyti, išėjus mokyklą. Ir gerai įsižiūrėję į tuos Europos vakarų kultūros žmones, kurie užima svarbias vietas kitų tarpe, ne retai pastebėsime, jog juose nėra daug likę tikrojo žmoniškumo. Juose yra kažin kas užaugęs ir padidėjęs, tik ne gyvasis… Daugiau

Rodūnia, dab. Baltarusija

Lietuvių mokyklos nuovada sausio mėn. 24 dieną darė šeimyninį vakarėlį, kurs labai gerai pavyko. Gražūs tautiniai lietuvių apdarai suteikė tam vakarėliui visai ypatingos išvaizdos. Mokyklos mokiniai pasakė gražių lietuviškų eilių ir dainų, o mergaitės, tarpais, keliais balsais dainavo gražiai skambančių lietuviškų dainų, kuo labai pradžiugino susirinkusius. Buvo tikro džiaugsmo klausytis tų plonų, skambančių balselių. Pirmininkas, pasveikindamas susirinkusius, priminė, kad vokiečių… Daugiau

1918-01-23

Per paskutinių arklių peržiurėjimą buvo paakinta, kad tų ukininkų arklius, kurie jų neatves ir slėps, tuos arklius atims. Bet kai-kurie ukininkai tačiau neatvedė, ir taipo prarado savo arklius. Vokiečių valdžia tuos atimtus arklius dabar tiems ukininkams, kurie turėjo atiduoti savo arklius per peržiurėjimą. Ką pa***** atliko sulyg reikalo. Šaltinis: (1918, Sausio 23) Dabartis (12), p. 3. [žiūrėta 2018 01 22] Prieiga… Daugiau

1918-01-22

visa atsakomybė už suardymą Suvažiavimo puola ant Rusijos s. – d. „bolševikų“ frakcijos, kuri, pataikaudama Rusų valdžios norui užgrobti Lietuvą ir prijungti ją vėl prie Rusijos kaipo provinciją

Iki šiol pavogta septynetas arklių, ypač Gižų vaito nuovadoje. Spėja, kad vagia vagių gauja, kuri įvairiose vietose turi padėjėjų. Gyventojai, pastebėję įžvelgiamų žmogystų, turėtų apie tai tuojau pranešti policijai.

Lietuvos šviesuomenės skaičiuje be kunigų, gal būt, daugiausia rasime vaistininkų. Tačiau ir jų didžioji dalis kaip ir kitos šviesuomenės, tuo tarpu pelnyjosi duonos svetur. Didžiuose Rusijos miestuose jų buvo po kelis šimtus. Gi Lietuvoj 1914 metų statistika prieš karą paduoda tokių žinių apie vaistines: Taigi iš tos lentelės matyti, kad svetimtaučių, tikriau, svetimkalbių rankose buvo 94 normalinės ir 8 kaimo… Daugiau

1918-01-20

Sodžius nebenori liktiesi nuo miesto. Tatai parodo didis sodžiaus stengimosi bent kartą metuose viešai pasirodyti, jog jis žengia priekyn. Vyriausiasis pažangos pamatas yra mokykla. Tatai suprato ir amališkiai ir įtaisė mokyklą savo kaimo vaikams. Sekmadienyje, sausio 20 d. vaikams taisė eglaitę, idant jie gautų progos parodyti suaugusiems, kiek jie yra pramokę per da neilgą mokyklos gyvavimo laiką. Tiesa, pradžia darbą… Daugiau

1918-01-19

X <Havas> praneša sausio 19 d. iš Paryžiaus : Parlamente buvo svarstomas socialisto Poucet paklausimas, kuris kaltino kai kurias įstaigas peržengiant teises ir žeminant respublikos vardą. Parlamentas priėmęs atst. Paisant pasiūlytąją ir valdžios patvirtintąją dienotvarkę tokio turinio Parlamentas papeikia darbus royalistų (monarchijos šalininkų), ir visų kitų, kurie nori pakelti tarpusavio karą ir suskaldyti kraštą, bekovojantį su priešininku, pareiškia savo įsitikėjimą… Daugiau

Išeivybė Amerikon prasidėjo nuo 1863 metų suskilimo. Vienas išeivių – Račkauskis rūpestingai surankiojęs ir apskaitęs išeivių statistiką, išveda kad viso labo Amerikoje gyvena lietuvių 680 tūkst. Daugiausia randasi jų Čikagoje, Brokline, New Jorke, Bostone ir t. t. 

Dar baisesnę velnio dovaną rusai nori įbrukti lietuviams, kardami jiems visuotinį gyventojų nubalsavimą. Kad rusai taip atkakliai nenori pripažinti Lietuvos Tarybos vyriausiąja, lietuvių tautos išrinkta vyresnybe, kuria pasitiki gyventojai, čia yra kaltas jų vaikiškas prisikabinimas prie savo paskelbtų dėsnių, kurie reikalauja gyventojų nubalsavimo.

1918-01-18

Lietuvos Taryba įgaliojo Tarybos pirmininką A. Smetoną, vicepirmininką S. Kairį ir narius: Narutavičių, Staugaitį ir Smilgevičių tartis su kompetentingomis vokiečių valstybės įstaigomis dėl Lietuvos dabartinio stovio ir jos ateities.

Katinai, Joniškėlio valsčius, Lietuva

Eidamas 71-us metus Katinuose (Joniškėlio valsčius) mirė žymiausias Lietuvos knygnešys Jurgis Bielinis. Jurgis Bielinis (1846-1918)

1918-01-17

Trockis sutiktų pripažinti esamuosius užimtuose kraštuose tautos atstovybės organus laikinomis įstaigomis, jeigu krašte nebūtų svetimos kariuomenės. Tuomet jis pripažintų toms atstovybėms teisės pravesti reikalaujamąjį plebiscitą.  

Delei p. A. Jodzevičiaus straipsnio, įdėto laikr. <Dzienaik Wilenki> Nr 1-1918 m., kurs liečia mano žinutę <Lietuvos Aido> Nr. 44 (1917 m.), turėjau progos pasirausti savo užrašuose, ir radau daugiau žinių apie Lietuvos bajorus ir Kasčiuškos paminklą. Būtent, bajorų seimelio protokolų knygoje 1817 m. radau šitokių žinių: 1817.XII.15 nutarta prašyti leisti perkelti tautiečio (wspulziomka) a.a. Tado Kasčiuškos kūną ir įsteigti… Daugiau

Janulaitis užklaustas atsakė, kad jis, kaip socialdemokratas, laiko visuotinį plebiscitą būtinu; jei Vokietijos socialdemokratija paklaustų jo, ar [Lietuvos] Taryba iš tiesų atstovauja liaudį, jis turėtų tai paneigti

  Plačiai pasklido po Lietuvą laisvės gandai. Kiekvienas, kurs tik sugeba pažvelgti toliau per savo asmens reikalus, nekantriai lauke nebe žodžių, bet faktų, žiūri neramiu žvilgsniu į politikinį orizontą. Kas jautė ilgus, ilgus metus carizmo leteną, svetimos šalies-pamotės globą, – ilgisi laisvės savo krašte ir siekia jos, lyg augalas saulės spindulėlio. Bet milžinas karas tebelaiko aprėpęs pasaulį, o su juo… Daugiau

Jungtinės Karalystės minstro pirmininko David Lloyd George 55-tas gimtadienis

1918-01-16

Išnešus man jam vaistų, ėmė kalbėti, kaip žmonės „plennikų“ nekenčia, kaip džiaugiasi, kada vokiečiai juos sugauna. Pasakojo ilgą pasaką apie „plennikų“ pagavimą kaži kur už Linkuvos, Kizerių dvare. Ir jutau, jog visos tos istorijos sekamos tik tam, kad pasisektų iš manęs ištraukti „plennikams“ nepalankų žodelį.

Šveicarija pripažino Suomijos nepriklausomybę Iš Berno sausio 16 d. praneša, jog bendroji taryba įgaliojusi Šveicarijos konsulą Aboje pranešti valdžiai Helsinkuose, kad jinai pripažįstanti Suomijos tautai nepriklausomybę ir suverenitetą ir esant pasiryžusi užmegzti su tąja valdžia draugiškus ryšius. Stovis Suomijoje X   Iš Stokholmo praneša, jog senatorius Svinhuvud, kuris yra pirmas Suomijos respublikos pirmininkas, pasakęs, kad Suomija Alando salų Švedijai nuokuomet nesugrąžinsianti…. Daugiau

1918-01-15

Nereikia žiūrėti į Lietuvos Tarybos darbus kaip į tokius priruošiamuosius, kurie neturėtų tveriamosios galios. Priešingai, tie darbai turi padėti rast pačius svarbiausius ir nebeišjudomus valstybės akmenis.

Kareiviai pasakoja, jog gruodžio mėn. Panevėžio apskr. buvę suimti keturi „plennikai“ ir nušauti, o Joniškėlio – septyni. Šiaip artimiausioje mūsų apylinkėj žmonės kalba, jog tikrai „plennikų“ nepamatyti daugiau.

Petrapilės telegrafų biuras skelbia nuo 15 1. Vakar Leninas vieną raudonosios gvardijos skyrių, kuris vyko frontan, nulydėjo geležinkelio stotin. Begrįžtant jam automobilyje atgal, į automobilį iš gatvės paleido keturis revolverio šūvius, bet be jokių pasekmių. Leninas, 1918 m. — Šaltinis: Dabartis, 1918, Nr. 9, p. 2. http://www.epaveldas.lt/

Labai man gailu, kad Jūs pasitraukiate iš tos labai svarbios vietos, kuriai Jūsų Šviesybė tarnavo trejus metus su atsidavimu ir vykusiai statydama visą savo asmens jėgą. Karšta mano padėka ir pilniausias mano pripažinimas lydi Jūsų Šviesybę, Jums paliekant šitą gražų kraštą, kurį Jūs visados stengėtės valdyti vyriausioje vokiškoje dvasioje.

1918-01-14

http://www.epaveldas.lt/ Žurnalas „Tarka“ (1918 m. sausis), 7 p.

1918-01-13
Kaunas, Lietuva

Sekmadienį sausio mėn. 13 dieną, lietuvių liaudies mokykloje B I Kaune, Licmano gatvėje 30, buvo surengta eglaitė. Buvo Kalėdų giesmių, Kalėdų eilių ir žaislų. Visa-kas pavyko gerai. Užbaigiant vaikų iškilmę, kiekvienam vaikui suteikė Kalėdų dovaną.

1918-01-12

„Šviesos“ draugijos pirmininko Jono Vileišio pranešimas apie lietuvių kalbos kursus vilniečiams. Netrukus atidaromi Vilniuje lietuvių kalbos kursai lietuviškai nemokantiems arba jau kiek pramokusiems. Pamokos tautų grupėmis bus 8 kartus per savaitę po 1 val. vakarais tarp 6-8 v. Mokesnis – 1 rublis mėnesiui. Smulkmenos sužinoti ir užsirašyti galima Lietuvių agronomijos ir teisininkų draugijos bute (Vilniaus g. 14), nuo 9-11 ryto… Daugiau

1918-01-11

Nupiešiamos sienos ant žemėlapio [..]. Balsuojant už tokias sienas balsuoja 12, prieš – 4 […]. Klimas pasiūlo, kad pietuose siena eitų Nemunu. Už Klimo pasiūlymą balsuoja 6 [..], prieš jį – 1 ir susilaiko 1 […].

1918-01-10

Pagalios rusas visados yra rusas. Nors jisai ir apsisiaus naujovišku, klaidinančiu apsiaustu, nors rusų vyriausybė dar kiek kartų atsimainytų, rusų tautos būdas neatsimainys taip ūmai.

Po mūsų apylinkę pasklido gandas, jog surašinės išnaujo, kas lenkas ir kas lietuvis. Kas užsirašys lietuviu, tas liksiąs po vokiečių valdžia ir eisiąs baudžiavą; kas užsirašys lenkas, tas būsiąs katalikas, liuosas ir visur prileidžiamas. Žodžiu, eina smarkiausia ir bjauriausia agitacija.

  Opiausias mūsų klausimas yra pradedamųjų mokyklų sutvarkymas, kadangi ateities gyvenimas daug priderės nuo to, kaip bus sutvarkyta mokykla.

Lietuvos ūkio ir kultūros reikalai linksta ne į rytus arba pietus, bet į vakarus. Lietuva privalo arčiau susirišti su Vokietija. Tai yra tiesa. Lietuva yra žemės ūkio kraštas, o Vokietija – pramonės šalis. Viena žemė papildo antrą: Lietuva aprūpintų Vokietiją duona ir kitokiu maistu, o Vokietija Lietuvoje turėtų gerą vietą parduoti savo pramonės dirbiniams.

Neseniai vyriausias rytų vadas išleido įsakymą sulig krašto pašto tvarkos peržengimo. Kas aplenkia cenzūrą ir neįduoda jai rašytų laiškų, bus baudžiamas kalėjimu ligi 5 metų ir pinigų bausme ligi 10 000 markių.

1918-01-08

Turi būti sukurta visuotinė tautų asociacija, reglamentuota konkrečių paktų, kurios tikslas būtų užtikrinti politinę nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą tiek mažosioms, tiek didžiosioms valstybėms.

Prasidėjusios Lietuvių Brastoje Taikos derybos duoda mums vilties manyti, jog jau greitai nuslūgs visos iki šiol mūsų tėvynę slegiančios karo sunkenybės ir jog visa Lietuva veikiai įgaus laimingesnių sąlygų savo politiškam , kultūriškam ir socialiniam plėtojimui.

1918-01-07

Į miesto piliečių policiją atėjo žinios, jog miesto apylinkėje radę keletą žmonių užpustytų ir negyvai sušalusių. Kiek žmonių yra išviso žuvę, to tikrai dar negalėjo susekti.

Smetona primena, kad jau gruodžio 11 d. Taryba yra vienu balsu nusistačiusi, kad reikalinga tuojau paskelbti nepriklausomą Lietuvą. Dėl sąlygų reikėtų ir galima būtų pasiderėti, bet tik ne su vietinės valdžios atstovais.

Prieš susirenkant Tarybai, prezidiumas kalbėjosi dėl dienotvarkės. Gauta žinia iš Mltverw, kad rytoj 3 val. būtų viešas posėdis dėl proklamacijos. Vileišis ir Kairys netiko tokiam greitam “upui”. Pas juos kilo daug abejojimų, ar apskritai verta skelbti. Atsidėjome 5-6 val. Pasakėme, jog bus. Tai mūsų pačių reikalas. Vileišis vakare (priruošiamame Tarybos posėdyje) stojo griežtai prieš tai (seniau jis griežtai reikalavo, kad… Daugiau

1918-01-05

Netrukus atidaromi Vilniuje lietuvių kalbos kursai lietuviškai nemokantiems arba kiek pramokusiems. Pamokos tautų grupėms – bus 3 kartus per savaitę po 1 valandą vakarais tarp 6-8 val. Mokesnis – 1 rublis mėnesiui. Smulkmenos patirti ir į kursus užsirašyti galima šiuo adresu: Vilniaus g. Nr. 14; Lietuvių agronomijos ir teisininkų draugijos butas nuo 9-11 ryto ir nuo 5-6 v. v. <Šviesos>… Daugiau

Buvo pasikalbėjimais su žydais. (Rozenbaumu). Jie nori plačios Lietuvos su Minsku, Vitebsku, Mohilevu, Balstoge. Jie taip pat nori tautinių kurijų. Nesutinką su 2-3 atstovais. Šiaip išsiaiškinome. Tarybos eis ir toliau.

Berlynas, Vokietijos Imperija

Savaime suprantama, kad mes ir lietuviams pripažįstame apsisprendimo teisę, nors Lietuva ir Lenkija metašimčius gyveno susijungusios. Gvildenant šitą klausimą, reikia atsižvelgti ir į tai, kad ne visa kas, kas politikos ir geografijos žvilgsniu priskaitoma prie Lietuvos, priguli ir etnografinei Lietuvai. Čia pažvelgsime į Vilniaus sritį, kame tiktai mažas gyventojų skaičius tėra lietuviai. Šitam klausimui Lenkijos valdžia yra susirinkusi daug statistiškos… Daugiau

1918-01-04

Pereito sekmadienio vakarą daug sąvalkiečių susiėjo Askadios salėnu į vaidinimą labdaringam tikslui. Pelnas buvo skiriamas nupirkimui kuro miesto vargdieniams. Vakarėlis gerai pavykęs. — Šaltinis: „Dabartis“, 1918 m. sausio 5 d., nr. 3, p. 3. http://www.epaveldas.lt/  

1918-01-03

„Tarka“ 1918 m. sausio nr. viršelis. http://www.epaveldas.lt/

1918-01-02

Kronprinco Ruprechto karuomenės dalis: Prieš pietus kai kuriuose vietose nuo Dimuiden ligi Deull armotų šaudymas padidėjo. Šiaurėje ir pietuose nuo Lens tarpais sekėsi mūsų žvalgams. Taip pat tarp Arras ir St. Quentin kartais smarkiau šaudėsi. Paskutinėje dienoje pietuose nuo Marcoing paimta 500 anglų belaisvių.

Tik toks jausmų pakilimas neilgam. Ir vaizduotės sparnai ne geležiniai… Pergyventų įspūdžių sunkumas girnų akmeniu tuos sparnus slegiąs ir netrukus priverčia juos nusvirti, pailsusius susiglausti.

1918-01-01

Po audros tamsios Susilauksim giedros Ir saulė gražiai užtekės… (Jovaras) http://www.epaveldas.lt/

1917-12-31

Straipsnis: http://lt1918.lt/straipsniai/apibendrinimas-1917-m-gruodis-pasirinikimu-kryzkeleje/

Vezuvijaus ugnikalnis. XX a. pr.

1917-12-29

Jei ponai laukia vasarojamojo laiko paįvairinti savo gyvenimui, jei vaikai laukia atostogų, kurių metuose esti kelerios, tai kaip turi išsiilgti tarpušvenčio tarnai ir tarnaitės, kuriems tas laikas – tai vienatinis ištisų metų dykalaikis, laisvės laikotarpis, kuriuo kiekvienas gali naudotis, kaip tinkamas.

Mes nekalbėsime apie plebiscito gerybes ir ydas apskritai, sprendžiant kai kuriuos klausimus jaus susidariusioje valstybėje, kaip tat yra, pvz., Šveicarijoje. Čia mums pravers tik pažymėti, jog plebiscitas (visų gyventojų atsiklausimas), tai nėra toks kelias, kuriuo visuomenei tiesiausiai galima būtų eiti į kultūros uždavinius.

1917-12-27

Mūsų sodžiuose, kur yra visokių klajojančių banditų, juda susiliejusi tvarka, gyvenimo santykiai keičiasi. Taigi, mokytojo priedermė nurodyti mūsų sodiečiams šių dienų atsitikimų svarbumas. Daugely vietų girdėti, jog įvairūs lenkų bei rusų agentai platina nebūtų prasimanymų apie liuosąją Lietuvą. Jie nori nepriklausomą mūsų tėvynę, taip trokštamą, Lietuvos sodžiuose, nupiešti tamsiausiomis spalvomis.

Tas gyvulys herbe ne stumbris, o tauras. Čia p. Vasariui buvo lengva paklysti dėl to, kad tarp mūsų retai kas žino tą skirtumą, koks yra tarp tauro ir stumbrio.

Kaukazo lietuvių taryba. XX a. II deš.   Tarp suvažiavimo delegatų buvo lietuvių atstovai iš Tbilisio, Aleksandropolio, Batumio, Karso, Trabzono – viso 21 atstovas. Buvo išrinktas prezidiumas ir jo garbės pirmininkas Petras Vileišis.

1917-12-26

Lietuvos Brastoje, gruodžio mėn. 26 diena. Pasak vakarinio pranešimo, šiandien Vokietijos, Austrijos-Madjarijos ir Rusijos atstovai svarstė reikalus atnaujinimo susisiekimo tarp tų valdijų. Tarybos nesiliauja. Laikraštis „Vossische Zeitung“ rašo, kad ligšiol buvusiomis derybomis tarp vidurio valdijų ir Rusijos atstovų įvyko visiškas sutarimas dėl klausimų, kur būtų galima įvykinti taika. Labai svarbu, kad tatai pripažįsta patys Rusijos atstovai. Taipo Rusijos demokratų valdžia… Daugiau

1917-12-24

Ketvirtos Kalėdos karo metu! – Vėl atėjo žiema ir baltai nuklojo Lietuvos dirvas, nusiausdama lyg minkštu, skaisčiu pluoštu grinteles, kai kur sugriuvusias kūtes arba naujai pastatytas ant griūvėsių trobeles gyventojų lietuvių. Nebematyt jau tiek liūdnumo plačioje Lietuvos šalyje. Atėjo ta šventė, kurioje mes gauname ir duodame meilės. Saulutė skaisčiai šviečia, nesišykšti savo spindulių, beria milijonų milijonus jų ant baltai apsirėdžiusios… Daugiau

Šaltinis: Lietuvos Aidas, 1917 m. gruodžio 24 d., nr. 46, p. 4. Nuoroda: http://www.epaveldas.lt/

1917-12-23

„Kalėdų dieduk, atnešk mudviem LAISVĘ!” — Šaltinis: Iliustracija žurnale „Tarka“ (1917 m. gruodis) http://www.epaveldas.lt/

1917-12-22

Lietuvių tautai negali būti vis vien, kokia dvasia yra įvykęs ginklų sustabdymas. Jei tebūtų atsvėrusi tiktai jėga ir galybė, vadinasi, militarizmas, tuomet reiktų bijoti, kad ta pati dvasia nevyrautų ir prasidėsiančiose taikos tarybose ir tokiu būdu neatsvertų arba nenuspręstų, kokis turi būti visas taikius tarp vidurio valdijų ir Rusijos. Tame sykyje tegalėtų būti taikius pilnas griežtų priešingumų, kliūčių ir nemalonumų…. Daugiau

Žinios iš Lietuvos: Po visą kraštą. Mūsų mokyklos. Seinai. Seinų lietuvių gimnazijai atidaryti yra jau gautas leidimas. Mokslas bus galima pradėti patuštinus ir išgavus jai reikalingus namus. Kada tai įvyks, dabar nėra žinios. Dėlto apie mokslo pradžią ir kvotimus bus pranešta vėliau. Pradžioje bus įsteigta tik viena pirmoji klasė ir mokiniai bus priimami šiais metais tik į pirmą klasę. Kun. J…. Daugiau

Pradėjo taikos derybas Gruodžio mėn. 22 dieną iškilmingai atvėrė taikos derybas Lietuvos Brastoje. Atkako čia atstovai: Vokietijos užsienio ministeris von Kühlmannas, ambasadorius von Rosenberg, sekretorius von Höbschas, generolas Hoffmannas, majoras Brinkmannas, austrų-madjarų užsienio ministeris Černinas ir kiti; bulgarų, tarp kitų tiesos ministeris Popovas; iš turkų pusės A. K. Jo aukštybė Ibrahim Hakki paša; iš rusų pusės A. K. Joffe, Kamenevas,… Daugiau

Ginklų sustabdymas ir dabartinis padėjimas. Brėkštanti rytuose taikos aušra, be abejo, šio krašto gyventojams suteiks tūlų palengvinimų. Jau dabar, paplitus garsui apie ginklų sustabdymą, pradėjo pulti maisto kainos, kurios tolyn vis puls labyn. Jau gerokai yra atpigusi arbata, kava, cukrus ir kiti nuolat vartojami daiktai. Malonu patirti tokios naujienos. Bet tūlas dabaabar mano, jog jis galės elgtis kaip tinkamas, nepabodamas… Daugiau

1917-12-21

Skelbimas laikraštyje „Dabartis“, 1917 m. gruodžio mėn.

1917-12-20
Vilnius, Lietuva

Baisusis karas, matyti, eina galop. Vargiai begalima abejoti, jog dabartinės tarybos su rusais čia daro visų laukiamą pradžią. Todėl šen ir ten nukankinti, išvargę žmonės drebančia širdimi laukia ir tikisi sulauksią naujų metų šventėms <taikos angelo> pranešimo.

1917-12-18

Reikia gilinti prieštaravimus tarp Lietuvos ir Lenkijos, kad kova dėl Vilniaus vyktų ne tarp Berlyno ir Vienos, o tarp Lietuvos ir Lenkijos. Kad taip įvyktų, reikia teritoriškai atriboti vyskupijas ir lietuviškose vyskupijose paskirti vyskupais lietuvius.                                                     … Daugiau

Jau prieš karą, nepaisant nepagabių prekybos sutarčių tarp Rusijos ir Vokietijos, susinešimas Lietuvos su Vokietija buvo labai veiklus ir didis. Galima tikrinti, kad veik visi mūsų gaminiai ėjo į Prūsus. Ir ateityje negali būti kitaip. Kaipo mūsų ūkio gaminių pirkikė, Vokietija mūsų žemei nepavaduojama. Dėl didžio žemės ir darbo kainos skirtumo, per ką Lietuvoje ūkio gaminiai pigesni, dar ilgą laiką… Daugiau

1917-12-17
Ryga, Vokiečių okupacijos zona

Ryga. Vietinė lietuvių švietimo ir pašalpos draugija savo mokyklose mokina kokius 1500 vaikų. 500 vargdienių lietuvių moka po 5 rublius mėnesiui pašalpos. Trijose vaikų prieglaudose, komitetas nukentėjusiems dėl karo šelpti išlaiko 300 vaikų. Kad žiemos metu, tamsiais popiečiais, vaikai galėtų atlikti savo mokyklos uždavinius, viena senųjų mokyklų klasė yra tam atdara, kasdieną, nuo 5 iki 7 valandos – pakūrenta ir… Daugiau

1917-12-16

Nustatant aneksijos sąlygas, mes esame pasirengę atsižvelgti į lietuvių ir Kuršo gyventojų tautinius reikalavimus tuo atveju, jeigu Anglija neokupuos Alandų salų, Suomijos, Estijos ar Livonijos.   Vokietijos užsienio reikalų žinybos atstovo prie karinės valdžios Lersnerio pranešimas į Berlyną Po gruodžio 6-7 d. Berlyne įvykusio pasitarimo generolas Ludendorffas pateikė Rytų fronto vadovybei tokias direktyvas dėl taikos derybų vedimo: Nesikišti į Rusijos… Daugiau

1917-12-15

Iš Lietuvos Tarybos III sesijos septyniolikto posėdžio. Posėdžio pradžia 10 val. 20 min. Pirmininkauja Kairys. Neatvyko Malinauskas, Narutavičius, Šernas, Staugaitis. Vileišio pasiūlymu susirinkimas nutarė pavesti prezidiumui: a) pasirūpinti išgauti Tarybos nariams leidimai liuosai važinėti po Lietuvą, b) paimti iš buvusiojo Organizacinio Komiteto visus popierius. Dėl Tarybos posėdžių protokolų susirinkimas nutarė: 1) ateityje protokolų nuorašus įteikti kiekvienam nariui, 2) protokolus šios… Daugiau

Gruodžio mėnesio 12. dieną, pasak sutarties, rusų delegatai vėl atvyko Lietuvos Braston, toliaus tartųsi apie ginklų sustabdymą. Artimiausias posėdis busiąs gruodžio mėnesio 13. dieną prieš piet. — Šaltinis “Dabartis”, 1917 m. gruodžio 15 d. No. 110 “Paskutiniai telegramai” 1 psl. http://www.epaveldas.lt/

Tauragėje yra naujai įtaisyti pamišėlių namai, 250 žmonių; dabar ten randasi 180 žmonių. Nuotrauka: Tauragė 1915-1917 m.   Įvairios žinios iš Lietuvos Pavoverė-Sorokpolis (Pabradės aps). Šitoje parapijoje apgyvendinta daug pabėgėlių nuo fronto, buvusiose rusų kariuomenės stovyklose, vadinamajame Poguliankos Poligone. 1915 m. čia buvo prisirinkę apie 7 tūkstančiai pabėgėlių, kurių tarpe buvo trečdalis lietuvių ir du trečdaliu gudų. Dabar jų beliko… Daugiau

1917-12-14
Kalvarija, Lietuva

14.12 Kalvarija. Kokis didis yra lietuvių troškimas šviestiesi, plačiai pasirodė iš, kad Lietuuvoje paskiausiuoju laiku yra įsikurę labai daug naujų mokyklų. Bet ir suaugusieji trokšta įgyti daugiau mokslo. Liubavoje, Kalvarijos vaitystoje, žmonėms kartštai reikalaujant, tenykštis lietuvių mokytojas Julius Butauskas išgavo iš vyresnybės leidimą, suteikti pamoką suaugusiems vakaras ir šventadieniais. Kursas atsivers jau šią savaitę. — Šaltinis: laikraštis „Dabartis“, 1917 m…. Daugiau

Iš Lietuvos Tarybos III sesijos penkiolikto posėdžio. Posėdžio pradžią 11v[al.] 30 m[in.] rytą. Pirmininkauja Kairys. Neatvyko: Malinauskas, Narutavičius ir Smetona. […] Pakilus klausimui, ar dabar jau galima būtą išdavinėti nariams oficialines ištraukas iš posėdžių protokolų, nutarta: kol protokolai galutinai nesutvarkyti, neduoti jokių ištraukų, o paskui tik prezidiumo nutarimu. Iškilus klausimui, ar Tarybos nariai privalo slėpti viską, kas šnekama ir tariama… Daugiau

1917-12-13
Kaunas, Lietuva

Nuvažiavus į Kauną, visi vokiečiai nusistebėjo, kad ne visa Taryba, bet tik 6. Paaiškino, jog ilgai svarstė ligi 12 val. Smetona tuojau perskaitė mūsų pareiškimą „Erklarung“. Waldersee atsakė (bendrai, ketino vėliau prisiųsti). Visa tai ketinta pristatyti kaizeriui. Paskui pietūs. Šaukė Koch Lietuvai. Atsakė Smetona. Falkenhausenas, eidamas į naują darbą, išreiškė vilties, jog ateityje viskas eis gerai ir sutartyje. Narutavičius atsakė… Daugiau

Central News iš Petrapilio. Panaikinta privati nuosavybė. Central News praneša iš Petrapilio: Bolševikų valdžia išleidusi įsakymą, kuriuo panaikinama atskirų žmonių žemės nuosavybė; visa žemė virsta valstybės nuosavybe. Tas pats laikraštis praneša iš Petrapilio, kad ten susirinkusi valstiečių konferencija 482 balsais prieš 381 pritarusi bolševikų valdžios programai dėl žemės padalijimo, kariuomenės paleidimo, nusiginklavimo ir greitos taikos. Nuotraukoje: Rusijos bolševikų kovotojai (1917… Daugiau

Iš Lietuvos Tarybos III sesijos keturiolikto posėdžio. Posėdžio pradžią 5 v[al.] vakare. Pirmininkauja Kairys, Neatvyko Narutavičius. Svarstomas toliau klausimas atstovybės sudarymo Berlyne. Diskusijoje dalyvauja: Smetona, Staugaitis, Kairys, Vileišis, Mironas, Stulginskis, J. Šaulys. Smetona pasiūlo formaliniai įgalioti vieną ir paskirti dar du padėjėju, būtent 1 kunigą ir 1 socialdemokratą. Už tą pasiūlymą balsuoja 13, prieš ji – 4, susilaiko 2. Toliau… Daugiau

Pereito mėnesio gale jsteigtosios vokiečių-lietuvių draugijos organas »Das neue Litauena« praneša, jog tos draugijos sekretorius esąs sulakęs iš Lietuvos tarybos pirmininko p. Smetonos kuriame jisai reiškiąs savo džiaugsmą dėl tos draugijos isteigimo ir tikįsis, jog ji tapsianti padejėja visuose tuose klausimuose, kurių dabar užduoda busimoji Lietuvos valdija. Smetona dar prideda, jog jisai įsteigsiąs dar panašią »Lietuvių-vokiečių draugija«, kurios tikslas taipojau… Daugiau

Kiekvienas beteisės tautos gyvenimas eina kitokia vaga, negu liuosųjų tautų, sudariusiųjų savo valstybes. Liuosų tautų piliečiai, dirbdami visuomenės darbą, įsigija ne tik garbės ir garso, bet dažnai taip pat turto, materialinės gerovės. Tuo tarpu priklausomų tautų visuomenės darbininkams dažnų dažniausiai tenka kęsti vargai ir persekiojimai; kartais gi reikia maitytis vien aukštomis idėjomis. Jų gyvenime paprastai esti nesuderinami savo nauda ir… Daugiau

1917-12-12

Iš Lietuvos Tarybos III sesijos 12 posėdžio. Posėdžio pradžia 4,5 val. po pietų. Pirmininkauja Kairys. Neatvyko Dovydaitis, Narutavičius, J. Šaulys, Smetona, Smilgevičius, Stulginskis, Vailokaitis, Vileišis Toliau svarstomas klausimas apie manifesto praplatinimą, jeigu būtų paskelbta nepriklausomoji Lietuva. Kairys pasiūlo išrinkti tam tikslui komisiją. Išrinkta komisija iš trijų asmenų: Petrulio, Bizausko ir Banaičio. Toliau svarstomas Lietuvos mažumų klausimas ir klausimas dėl Lietuvos… Daugiau

Laikraštis „Ziemia Lubelska“ gruodžio 12 d. paskelbė straipsnį, vardu „Lietuvių išpažintis Berlyne“. Tame straipsnyje paduoda antrojo Lietuvos Tarybos pirmininko Stepono Kairio pašnekesį su redaktorium laikraščio „Berliner Tageblatt“. Paskui to straipsnio rašytojas šitaip sako: „Visas pono Kairio jausmų pasiliejimas rodo beribį pasitikėjimą, jog Lietuva po Vokietijos sparnais susilauks išsvajotos laimės laikų. Toje lietuvio patrioto išpažintyje nėra nė vieno žodžio apie Lenkiją,… Daugiau

1917-12-11
Kaunas, Lietuva

Pareiškimas I Lietuvos Taryba, kuri, kaip pripažįsta krašto ir užsienio lietuviai, vienintelė įgaliota atstovauti lietuvių tautai, remdamasi pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir 1917 m. rugsėjo mėn. 18-23 d. Vilniuje vykusios Lietuvių konferencijos nutarimu, skelbia nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą su sostine Vilniumi ir jos atskyrimą nuo visų valstybinių ryšių, kurie kada nors yra buvę su kitomis valstybėmis. II Šiai valstybei tvarkyti… Daugiau

1917-12-10

Nuo tos dienos, kurioje šitas įsakymas bus paskelbtas, Kauno mieste ir priemiesčiuose: Šančiuose, Vilijampolėje, Aleksote ir Panemunėje nuo 3 iki 7 val. popiet uždrausta elektrika apšviesti viešos krautuvės, rodomi langai bei krautuvių iškabos. Nuo viršuje paskelbto įsakymo išimtos: a) Kareiviškosios pardavyklos, b) Miesto pardavykla, Kaiser-Wilhelmstr. 43 [dab. Laisvės al. – red.], c) Kareivijos knygynai d) Apačioje pasakytos krautuvės: 1. Kavinė… Daugiau

1917-12-09
Vilnius, Lietuva

Vilnius. Šeštadienį, priešpiet 15 min. po devintos, vietinio srities kalėjimo kieme pakorė Stanislovą Čivilį iš Čivilių. Jis balandžio 13 dieną vakare, susidėjęs su 13 ligi 15 kitų valakatų, kurie pasiliko nepažinti, apsiginklavęs, įsiveržė Bašuno trobosna, Šareičickiuose, ir išplėšė jo naudą. — Šaltinis: laikraštis „Dabartis“, 1917 m. gruodžio 11 d., nr. 108, p. 3. http://www.epaveldas.lt/  

1917-12-08

S m e t o n a: svarbi ne tiek valdymo forma, kiek jos turinys, yra demokratinių monarchijų ir nedemokratinių respublikų. Jei mes dedamės su vidurine Europa, tai mums reikalinga monarchija. Struktūra Lietuvos taip pat reikalinga monarchijos.                                               … Daugiau

1917-12-07

III sesija Šeštas posėdis [19]17.XII.7 […] Prie protokolo Nr. 18. Vileišio projektas. An die Militaerverwaltung Litauen. Šiuomi mes turime garbę Vokiečių vyriausybei pareikšti, kas seka. Šiuo politiškuoju momentu Lietuvos Taryba sutiktų antrą kartą pakartoti 1917 m. gruodžio 1 d. išleistą nutarimą ir griežtai pabrėžti mūsų tautos atsiskyrimą nuo Rusijos, jeigu vyriausioji vokiečių valdžia sutiktų mums pažadėti ir garantuoti sekančias sąlygas:… Daugiau

1917-12-06

Iš Vatikano, 1917. XII. 6 d. Jo Šventenybės sekretoriatas Nr. 49543 Prakilniam vyrui d-rui J. Basanavičiui, lietuvių konferencijos pirmininkui Vilniuje Prakilnus vyre, Šventasis Tėvas, kurs rūpinasi viso pasaulio katalikais ir savo tėviškąja meile taip pat apima gyvenančius Lietuvoje, maloniai priėmė Vilniaus konferencijos atstovų kilnius žodžius, siųstus Tėvui, kaipo atsidavusiam nelaimingų paguodai ir visų tautų sutaikinimui, ir panorėjo per mane Tau… Daugiau

Helsinkis, Suomija

(Suomija, 1917 m.) (Suomijos nepriklausomybės deklaraciją su signatarų parašais, 1917 m. gruodžio 6 d.) (Rusijos bolševikų vyriausybės raštas patvirtinantis Suomijos nepriklausomybės pripažinimą)  

Lietuva mums reikalinga mūsų sienų apsaugai. Ją reikia tvirtai prirakinti prie savęs. Ne savarankiška valstybė, bet asmeninė unija su Prūsija. Kuršas – taip pat. Lietuvių siekiai per toli eina. […] Nereikia žmonėms kelti neišsipildančių vilčių. Pietų Vokietijos pavyzdžio neteikti. [Pastabos, išsakytos vykstant Vokietijos vyriausybės ir Vyriausiosios kariuomenės vadovybės atstovų pasitarimui Rytų politikos klausimais.]   — Šaltinias: Lietuva vokiečių okupacijoje Pirmojo… Daugiau

1917-12-05

Apgailėtiną vienos šeimos likimą nagrinėjo Sąvalkų apskričio teisme. Valkavižnoje, Marijampolės aspkr, gyveno butelninkas Saldonis su žmona. Žmona pagimdė dvynučius – mergiukę ir berniuką, – abu nebyliu. Berniukas buvo kiek gabesnis, užtat mergiukė visai nevykusi. Tavas buvo labai žiaurus žmogus, […] kentėti nuo pikčiurnos tėvo, kuris gėrė ir lošė. Užėjo karas, visai pro Saldonies pirkią ėjo šaulių vagos. Karuomenei pasitraukus, vieną… Daugiau

1917-12-04

Paskutiniai telegramai Lietuviai praneša savo geidimus Berlino laikraštis »Lokalanzeiger« rašo: Vakar, šeštadienyje, po pietų 3 val. užfrakcijinis pasikalbėjimas vyriausia buvo suruoštas tam tikslui, kad tie penki Lietuvos Tarybos nariai turėtų progos pranešti Vokietijos seimo daugumai savo šalies geidavimus sulyg busimojo politikinio jos pavidalo. — Šaltinis “Dabartis”, 1917 m. gruodžio 4 d. No. 105, “Paskutiniai telegramai” 1 psl. http://www.epaveldas.lt

Voronežas, Rusija

Didžioji Lietuva, remdamasi Lietuvos reikalais ir visuotiniu lietuvių siekimu, žodį pasakė. Jinai tarė: Laisvam Lietuvos ūgiui reikalinga yra sudaryti iš jos nepriklausoma, demokratingai sutvarkyta valstybė. Didžioji Lietuva pavedė savo išrinktajai ir visų pritariamai Lietuvos Tarybai išvaduoti Lietuvą, iškovoti jai laisvę. Dabar jau Lietuvos Nepriklausomybė tegali būti vienintelis darbo ir kovos obalsis kiekvienam lietuviui. Rusijos lietuviai, penkių partijų sutarimu, Didžiosios Lietuvos… Daugiau

1917-12-03
Švenčionys, Lietuva

Burmistras atvėrė krikščionių našlaičiams prieglauda. Prie atvėrimo pribuvo daug žmonių. Namus prieglaudal davė Čišlovienė, ir ji pati Iiko prieglaudos motyna. Prižiurėjimą pavedė aptekorienei Dukauskienel. Pinigų, drabužių Ir maisto sudėjo rniesto gyventojai ir keletas dvarininkų iš apylinkės. Dvarininkai pasižadėjo ir toliau rupintiesi prieglaudos išIaikymu. Burmistras paskyrė pinigų ir malkų kurui. Todėl prleglaudon galėjo tuojau priimti didesni skaitlių vaikučių — mergiukių ir… Daugiau

1917-12-02

Nors vokiečiai apsiputodami tvirtino, jog jie jokiu būdu nepasiduosią, jie gyvai turi karą laimėti arba nors priversti sąjungininkus su jais derėtis, bet vis labiau aiškėjo, kad karas eina jų nenaudai. Mes aiškiai matėme jų valdininkų ištvirkimą, ir buvo aišku, jog netrukus mums, lietuviams, reiks pradėti patiems savo kraštą tvarkyti. Mes jau turime savo tarybą, savo spaudą. Bet pašnekesiuose su žmonėmis… Daugiau

(Video: Sovietų Rusijos diplomatai atvyksta į pasitarimus dėl galimos taikos, 1917 m. gruodis.)   Vokiečių valdžia praneša: Lapkričio 26 d. karo ir laivyno kamisorius ir vyriausiasis rusų armijos vadas p. Krylenko atsiklausė per atstovus ar vyriausiasis vokiečių vadas nori tuojau pradėti tartis del veikaus mūšių pertraukimo. Dar tą pačią dieną vyriausiasis vokiečių vadas Rytuose Bavarijos kunigaikštis Leopoldas atsakė, kad jis… Daugiau

1917-12-01

Išleidė AGRONOMAS A. STULGINSKIS. Daug naudingų patarimų kaip ūkininkauti šiuo karo metu ir kaip atstatyti ūkis karui pasibaigus. Kalendoriun įdėta tarp ko kita Lietuvių Konferencijos (Vilniuje) narių sąrašas. Imant didesnį skaičių nuleidžiama procentai // Kreiptis adresu A.Stulginskis, Pohulankastr. 20-4, Wilna — Šaltinis: Lietuvos Aidas, 1917 m. gruodžio 1 d., Nr. 36, P. 4 Nuoroda: http://www.epaveldas.lt/  Nuotrauka: Alytaus kraštotyros muziejus. Inv…. Daugiau

Lietuvos kaimelis jau iš tolo išrodo kaipo krūvėlė susitraukusių, įbaugintų trobelių. Čia matyti, kad daug metų trukusis rusų prispaudimas ir šiandien dar juos tebeslegia. Taip baimingai čia stovi tos trobos ir nedrįsta pakelti savo galvos aukščiau, žvilgterėti dangun. Jas yra statę nebe karžygiai iš didžiųjų Lietuvos kunigaikščių laikų, o prispausta ir praradusi savo papročius tauta. Butai sustatyti eilėmis palei smėlingą… Daugiau

Rusų vyriausybė yra paskelbusi ir daugiau slepiamų dokumentų. Ligišiol paskelbtuose dokumentuose vyriausiai buvo kalbama apie Rusijos bei Fransijos reikalus. Rusija, pasak anų sutarčių norėjo savo valdžią paskleisti Turkijoje; užtatai ji žadėjo padėti Fransijai uižmti Vokietios kraštą ligi Reino ypač iš vakarų pusės. Viename slaptame telegrame nuo 1917 metų sausio 30. dienos caro valdžia reikaIauja sau teises laisvai sulyg savo noro… Daugiau

1917-11-30

Žmonės viltingai laukia karo pabaigos, o „Lietuvos klausimas“ vis dažniau skamba tarptautinėje arenoje. Lietuvos Taryba: valstybingumo atstatymo keliu 1917 m. lapkričio 2–10 d. Šveicarijoje sušaukiama lietuvių konferencija, kurioje dalyvauja ir penki Lietuvos Tarybos nariai su Antanu Smetona priešakyje. Daugelis jų ir žymusis atgimstančios lietuvių tautos dainius Maironis mano, kad Lietuva turėtų žengti konstitucinės monarchijos keliu. Atvirai deklaruojama, kad politine, kultūrine… Daugiau

Vilnius, Lietuva

Šaulys rašo iš Berlyno, jog dalykai einą neblogai. Bet dėl Vilniaus iš lenkų buvo nemaža pavojaus. Rusijos taikos pasiūlymas kelia šiokios tokios vilties. Bet ūpo nėra. Vokiečiai paleido paskalą, jog prancūzų frontas esąs pralaužtas. Tikisi Paryžių pasiekti. Ee! Palauksime dar. Kancleris Hertlingas ir apie lietuvius prabilo: pripažino apsisprendimo teises. „Germania“ sako, jog Vokietijoje vis plačiau randanti paspirties nuomonė apie Lietuvos… Daugiau

  Delto, kad demokratija nera išnaši, jei ji nera visiška; ir ten-gi, kur tikrai puse piliečių balsuoja, tera tikrai puse demokratijos. Delto, kad moters, arčiausia stovinčios prie kudikių, yra labiau jautrios sulyg morales ir visuomenines įtekmes. Delto, kad balsavimo teisių labiausia reikia toms moterims, kurios jų nenori. Delto, kad visi reikalai, ar tai butų biznio, religijos, sporto ar politikos –… Daugiau

1917-11-29
Berlynas, Vokietijos Imperija

Kas liečia seniau Rusijos caro valdžioje buvusius kraštus – Lenkiją, Lietuvą ir Kuršą – mes laikomės šitų tautų apsisprendimo teisės [seimo rūmuose – didelis pritarimas]. Mes laukiame, jog jos pačios sudarys tokią valdijos sandarą, kuri atatinka jų sąlygoms ir jų kultūros linkmei. Bet šitie dalykai dar neišrišti. Tos žinios, kurios neseniai buvo paplitusios spaudoje, jog vienas punktas jau esąs tvirtai… Daugiau

Tai atsisveikinome visam amžiui. Išlydėjome kareiviukus, netikėtai, šiais baisiais laikais įgytus ištikimus draugus. Nė vieno juodo atminimo tie vaikėzai po savęs nepaliko. Atsisveikinimo laiku tie jauni karžygiai, kurių daugumas jau ketvirtus metus to baisaus karo ugny smilksta, nesigėdijo kaip kūdikiai ašaras sau iš akių šluostyti arba tiesiog leisti joms ramiai riedėti per vėjo nupūstus skruostus. Mes, moterys, juos lydėdamos, tuo… Daugiau

1917-11-28

Ne rudenio ryto šalnų nukąsta Nudžiūvo žalioji mergelių rūta. Ne juodbėris žirgas išmynė žalius Brolelių aptvertus gėlių darželius. Ne jaunas bernelis keliu ten prajojo, Kad rūtos nudžiūvo ir žemė vaitojo. Ne perlų rasa, ne lietutis bangus Suvilgė derlingus Tėvynės laukus. Tai tavo, Lietuvi, nelaimė visa Sužibo gailių ašarėlių rasa; Tai pervertų kardo širdžių milijonai palaistė krauju tavo šalį raudonai. Ne… Daugiau

Vilnius, Lietuva

Paskelbimas Šiuomi paliepiarna, tuo tarpu uždaryti visas krautuves ir atviras pardavyklas jau 5. val. po piet; bertainj valandos vėliau jau privalo buti užgesinti visi žiburiai krautuvėse ir pirklybos erdvėse. Vilnius, lapkričio 28. d. 1917 m. Militär-Kreisamt Wilna-Stadt. Der Stadthauptmann Pauly   — Šaltinis “Dabartis”, 1917 m. gruodžio 4 d. No. 105, “Paskelbimas” 1 psl. http://www.epaveldas.lt/ Nuot.: Vilnius. 1915-1918 m. vokiečių… Daugiau

1917-11-27
Vilnius, Lietuva

Paskelbimas Elektrinei įstaigai per labai esant užimtai, reikia žymiai sumažinti elektrinės srovės naudojimosi. Visuose sandėliuose, krautuvėse ir magazinuose, kurie traukia elektrinės srovės iš miesto arba kurios privatinės centralės, nūdien nevalia peržengti štai šitos ribos: 1. Rodomųjų langų prašvietimas. Rodomuose languose, ligi 3 ketvirtainių mėterių didumo, leista 1 elektros lampa 25 žvakių. Nuo 4-5 ketvirtainių mėterių didumo leista 1 elektros lampa… Daugiau

[Kreipimąsis kaip paskelbtas laikrašyje „Dabartis“ – red.] Ponas ambasadoriau! Turiu garbę tamstai pranešti šituo raštu, jog spalių m. 26 d. ir lapkričio 8 d. visos Rusijos darbininkų, kareivių ir sodiečių įgaliotinių atstovų kongresas yra įkūręs naują visos Rusijos respublikos vyriausybę, kurią sudaro tautos įgaliotinių taryba. Vyriausybės pirmininku yra paskirtas Vladimiras Elijaus Leninas; politika yra pavesta man, nes esu paskirtas tvarkyti… Daugiau

1917-11-26

Pro memoria Lietuvių tauta sutinkamai su savo atstovų lietuvių Vilniaus konferencijoje 1917 rugsėjo 18-22 aiškiai išreikštu noru siekia nepriklausomos, savarankiškos Lietuvos valstybės ir bus pasiryžusi sutinkamai su tos konferencijos nutarimais sueiti į artimesnius santykius su Vokietija sudarytų sutarčių ir konvencijų pagrindu, kai tik Vokietija pripažins ir prieš kitas valstybes parems Lietuvos nepriklausomybę. Šiuo pagrindu žemiau pasirašusieji, kuriems šie nutarimai yra… Daugiau

Pasaulio karės vėsula, siaučianti jau ketvirti metai su didžiausiu smarkumu visoje Europoje, pridirbo jos gyventojams tokius begalinius nuostolius, kad šiandien ištisi kraštai guli jau griuvėsiuose. Nukentėjo Francija ir Belgija, bet ne mažesnį vargą patyrė Lietuva ir Lenkija. Ypač mūsų kraštas, per kurį karės viesula perbėgo net kelis kartus, šiandien yra visas išardytas: darbo įrankiai, naminiai gyvuliai, turtas – visa tai… Daugiau

1917-11-25
Gardinas, Oberosto teritorija

Gardinas, 11.25. Neseniai Gardino miestan atėjo ūkininkas iš apylinkės parsinešti ženklo kiaulei skersti. Dar tą ženklą berašant, čia-pat raštinėn atėjo žinia iš mano ukininko vaito, kad pas jį esą radę ir atėmę neteisėtu budu paskerstą kiaulę. Taigi šis ukininkas buvo be leidimo pasiskerdęs kiaulę ir tiktai kada apie tai sužinojo vaitas, skubinosi išsimti skerdžiamąjį ženklą kiaulei, kuri jau gulėjo paskersta. Šita… Daugiau

“The Four Minute Men” (liet. keturiu minuciu žmones), valstybes mastu veikianti pranešeju-savanoriu organizacija buvo suburta 1917 m. birželio 16 d, kad padetu ivairioms valstybes agenturoms nacionalines gynybos tikslais karo eigoje esmines svarbos nacionaliniu žinuciu/pranešimu pateikime kino teatro auditorijoms pertrauku metu. Pranešimu temos yra parengiamos ir pati kalba yra tiesiogiai reguliuojama iš Vašingtono pagal Vyriausybes nurodyma.“ Šaltinis: Colorado.edu

1917-11-24
Kaunas, Lietuva

[Laikraštis „Dabartis“] Iš Kauno apylinkės vienas mokytojas mums štai ką rašo: Man neseniai iš Rusijos parvykus į Tėvynę Lietuvą, teko patirti, kad dauguma, ypač senųjų lietuvių, nebegali užmiršti savo engėjų rusų [carinės Rusijos valdžios], kurių vis dar lūkuriuoja ateinant “išliuosuoti”. Tokis manymas yra klaidingas ir kenksmingas. Visi kuo geriausiai žinome, kad rusai, valdydami Lietuvą viršaus per šimtą metų, ne tik… Daugiau

Vakar buvo svarbi diena mano šventadienių kursų atidarymas. Gavau iš vietos valdžios leidimą mokyti su sąlyga, jog ir vokiečių kalba bus dėstoma. Kad ir juokinga sąlyga, bet nesunku pildyti. Ką suaugusius analfabetus mokysi vokiškai? Nebent: Guten Tag! Bitte! Danke! Butter, Eier ir kaput! — bet jų jau patys vokiečiai visus išmokė. Tai sekmadieniais turi teisę rinktis pas mane visi, kas… Daugiau

Buvusiam pulko muzikantui (L. Aido nr. 20) pakėlus klausimą del tautinio mūsų himno, redakcija gavo jau nemaža atsiliepimų. Tas klausimas daugeliui yra, matyti, didžiai parūpęs. Nes einant į naują gyvenimą, su kiekvienu jo žingsniu šen ir ten rišasi tautinio ženklo ir tautinio himno reikalas. Tuo dalyku šiandien yra susirūpinusi taip pat vokiečių tauta, kuri kol kas irgi neturi vieno visuotinai… Daugiau

1917-11-23
Vilnius, Lietuva

[…] Taryba tuo tarpu baigė savo privatinius posėdžius. Kada parvažiuos anie iš Berlyno, tada vėl sušauksime. Dabar gavome žinių, jog jie parvažiuos tik po 1. XII. Esu taip privargintas laikraščio cenzūros, jog tiesiog nebepajėgiu nė rašyti. Brauko tiesiog be jokios tvarkos net dalykus, kurie pačių vokiečių yra spausdinami čia pat Ob. Oste. Charakteringas atsitikimas: užvakar (,,Aido nr. 32) feljetonėlyje ,,Ruduo”… Daugiau

Sovietų Rusijos Respublika

Bolševikų spaudos atstovas prie šveicų ribos gavo valdišką telegramą iš Petrapilės nuo lapkričio 23 d., pasak kurios dabar bolševikų pusę laikanti visa kariuomenė ir laivynas, taipo jau ir visa šiaurinė, vakarinė ir žiemos vakarų Rusijos dalis, su Petrapile, Maskva, Charkovu, Kijevu ar Odesa, o taip pat visa Uralo sritis ir Sibiras. Iš fronto atvyksta kariuomenės atstovų, kurių skaičius siekia keletą… Daugiau

1917-11-22

Kadangi labai trūksta malkų ir anglių, tai paprastai, kas turi senų popierių (laikraščių, senų spaudinių, knygų ir t.t.), ima jas ir sudegina. Tatai yra visai netikęs darbas. Nedeginkite popieriaus. Kadangi labai trūksta malkų ir anglių, tai paprastai, kas turi senų popierių (laikraščių, senų spaudinių, knygų ir t.t.), ima jas ir sudegina. Tatai yra visai netikęs darbas. Popierius labai maža teduoda… Daugiau

[…] Įvairios žinios. Šiaulėnai. (Šiaulių apskr.). Nuo karo ugnies čia išdegė šie sodžiai nuo Dubisos pusės: Tolučiai, Masteikiai, Aukštiškiai, Tytavėvų miestelis (apdaužyta bažnyčia). Apdegintas taip pat Šiaulaičių kaimas, kuriam teko daug nukentėti nuo rusų, kai buvo čia pozicijos. Del velyvo rudens anksti pasėti rugiai sužėlė-iškerojo. Žmonės dabar, bijodami peržėlimo, su dalgėmis pjauna ir gyveuliais gano. Šiaulėniškis Vilkija. (Kauno apskr.) Tai… Daugiau

Utro Rossii skelbia, kad baltagudžių suvažiavimas Rusijoje padaręs tokių nutarimų: Gudijos ateitis galima esanti tik rusų respublikos ribose; taiką darant jokia gudų krašto dalis neturi būti paskirta nei Lenkijai, nei Lietuvai, juo labiau gi kuriai nors priešininkų valstybei. — Šaltinis: Lietuvos Aidas, Baltarusių (gudų siekimai), 1917 m. lapkričio 22 d., nr. 32, P. 3. http://www.epaveldas.lt/

1917-11-21
Vilnius, Lietuva

Mūs diplomatai iš užsienio vis dar negrįžta. Dabar yra Berlyne. Parvažiavo kun. Petrulis, Maculevičius ir Staugaitis. Buvo Šveicarijoje – Berne, bet kad ten buvo daug šnipų, tai slapta pervažiavo Lausannon, o rašė, kad posėdžiauja Berne. Iš ten ir davė telegramą, kad einą lietuvių tarybos iš visų kraštų. Nors iš tikrųjų tebuvo mūsiškiai ir šveicariečiai. Mat, kad būtų daugiau įspūdžio!. Tiesa,… Daugiau

1917-11-20

[…] Anglijoje gyvena apie 18 tūkstančių lietuvių. Glazge yra dvejetas lietuvių katalikų parapijų ir trejetas lietuvių leidžiamų laikraščių. Londono lietuvių būrelis skaito apie 2 tūkstančius ypatų. Fransijoje gyvena lietuvių publicistų, dailininkų ir studentų, kurie jau ilgus metus yra centras tautiškosios lietuvių propagandos. Karo laike lietuviškasis informacijos biuras išsikėlė Šveicijon. Dabar jis iš tenai (bendrai su vyriausios lietuvių tautos tarybos delegatais… Daugiau

1917-11-19

Man pranešė, kad vienas karininkas iš Vilniaus yra siųstas į žemaičius aplankyti rimtesnius tautos vyrus ir surinkti bent 200 parašų; tie parašai buvo reikalingi peticijai kaizeriui paduoti. Tarp Kaizerio Vilhelmo II ir karo vadovybės, Hindenburgo ir Liudendorfo, kilęs kivirčas: Vilhelmas norįs visą užkariautąją Lietuvą lenkams atiduoti, kurių valstybė atstatoma, o Hindenburgas ir Liudendorfas priešingai – nori Lietuvą padaryti savarankiška, tik… Daugiau

1917-11-18

Garnys susirūpinęs, kad gimimai mažinasi! — Nuotrauka: JAV lietuvių laikraštis „Tarka“, 1917 m. lapkričio mėn., Nr. 46, p. 12.

1917-11-17
Vilnius, Lietuva

Savivaldybės klausimas yra gyvas mūsų dienos klausimas, nes su juo rišasi mūsų vidaus susitvarkymas. Taigi, čia nors bendrais ruožais paduodame pamatinius savivaldybės dėsnius, jo uždavinius ir turinį, kaip jie yra nusistatę kitose pažangiose valstybėse. Savivaldybė reiškia tokią tvarką, kada krašto gyventojai gauna teisės patys rūpintis savo vietos (apskričio, valsčiaus, miesto ir t.t.), ūkio, kultūros ir kitokiais reikalais. Jie tokiu būdu… Daugiau

Mainosi laikai: kas sena, griūna, gyvenims naujas gema iš griuvėsių. Ta poeto mintis tinka ypačiai šiam laiko tarpui apibūdinti, kuris veik kas diena neša naujų atmainų, kur veik visas pasaulis yra pasiryžęs sugriauti kas sena, kad gimtų nauja; kur, pagaliau, žmogus aukoja didžiausią savo turtą – gyvybę, naujam gyvenimui ruošti. Dideliai prasikalstų pasaulis, jei jisai, kardu ir ugnimi sugriovęs senąjį… Daugiau

1917 m. lapkričio 17 d. Po visą kraštą Mūsų mokyklos Elksnėnai (Vilkav. apskr.). Šioje apylinkėje gyvuoja dvi mokykli: Elksnėnuose ir Didvyžiuose. Pastaroji yra atsiradusi 1916 m. vasario 7 d. Didvyžių dvare; prieš karą buvo ji Rementiškių dvare. Elksnėnuose prieš karą buvo taipogi mokykla; karo metu ji pradėjo veikti kiek veliau už Didvyžių mokyklą. Abi mokykli yra pilnos mokinių. Mokytojauja lietuviai…. Daugiau

1917-11-16
JAV

Ištrauka iš straipsnio (nuoroda į visą straipsnį žemiau): Dabar aš kreipiuos į Amerikos lietuvius, ypač į tuos, kurie dar prie mūsų Banko nepriguli. Mieli Broliai Lietuviai ir Sesės Lietuvės ir Lietuvaitės! Kurie laikote pinigus bankuose ant mažo nuošimčio, arba, kas da blogiau, laikote juos kur namiejie ar nešiojatės Kišeniuose, antyje, pančiakose, kol kas prisitaikęs nepavagia, aš jums sakau: likimas mus… Daugiau

1917-11-15

Lietuvių Konferencijoje, kaip žinoma, nėra dalyvavusio atstovės moterys. […] Dėlei to mes, Šiaulių apylinkės lietuvės moterys sau prideramoms teisėms keliame šį balsą. Lietuvos moterys jau ne nuo šių dienų mūsų sunkaus visuomenės gyvenimo vargą kelia. Spaudos uždraudimo metu mūsų jaunajai kartai savo gimtosios kalbos rašto mokslą daugiausiai lietuvės motinos teikė. Toliau, pirmiausiais mūsų viešojo tautos gyvenimo takais kartu su vyrais… Daugiau

Voronežas, Rusija

1917 m. lapkričio 15–18 d. Voroneže įvyko trijų iniciatorių (Jono Jablonskio, Prano Mašioto ir Kazio Griniaus) sukviestas partijų atstovų suvažiavimas. Jis įsteigė Lietuvių vyriausiąją tarybą Rusijoje. Politinės partijos į ją delegavo dvylika atstovų: kunigą Julijoną Jasienskį, Martyną Yčą, Joną Kriščiūną, kunigą Praną Penkauską, Vytautą Petrulį, Liudą Noreiką, Mykolą Sleževičių, Stasį Šilingą, kunigą Juozą Vailokaitį, Juozą Bagdoną, kunigą Emilį Paukštį ir… Daugiau

1917-11-14

Kaip Lietuva bus politiškai sutvarkyta po šios karės, dabar dar negalima nuspėt. Ji galbūt liksis visiškai neprigulminga, arba galbūt turės pilną savivaldą Vokietijos ar Rusijos globoje. Bet ekonomiškasis žmonių gerbūvis nedaug ką priklausys iš karto nuo politiško svorio. Juk kas dabar išgriauta, kas sunaikinta, tai ar politika virs šiaip arba taip, visien tą reikės atstatyti. Kiek daugiau reikš politiškos sąlygos… Daugiau

1917-11-13

Antradienį, lapkričio 13 d., buvo lietuviškas vakaras „Adlon“ viešbutyje, Berlyne. Lietuvos Tarybos narys, A. Smetona iš Vilniaus, kalbėjo apie Lietuvos praeitį ir plačiau pranešė, kokių skriaudų prisikentėjo lietuviai nuo rusų vyriausybės, kalbėjo ir apie lietuvių krutėjimą, kaip reikia veikti, kad lietuvių tautą išgelbėti nuo slavų pavojaus. Tas krutėjimas žymiai sutvirtėjo labiausiai po revoliucijos ir buvo stipriai remiamas didžios lietuvių išeivių… Daugiau

1917-11-10

Iš Vienos praneša: bevielio telegrafo stotis vasaros rytų karo lauke, vadinasi rytų fronte, esanti sugavusi vieną kibirkštinę rusų telegramą, kuri paskelbė apšaukimą revoliucijinio karo komiteto Petrapilėje ir kuri yra siunčiama į visas rusų kariuomenes. Šitai jos turinys: Senuosius ministerius Konvalevą, Kiškiną, Teresčenką, Malionovičą, Nikitiną revoliucijos komitetas sumetė kalėjiman. Kerenskis pabėgo. Visoms kariuomenių organizacijoms įsakome griebtis visų įmonių, kad Kerenskį tuojau… Daugiau

[…] Šulinių davadai kreize (apygardy) Siady [Seda – red.] Dėlei šulinių vandens pagerinimo tur sekantiejie padavadijimai padaboti būti. I. Įtaisymas naujų šulinių 1. Wieta. Šulinių įtaisymas netoli šikininko, srutų arba mėšlo duobės, gatvės arba uličios grabučių kaip ir vietose, kurios paplaukia, yra uždraustas. Nuo tokių vietų jie menkiausiai 10 m tur atstu gulėti. […] II. Šulinio čystijimas Visi šuliniai tur… Daugiau

Šveicarija

Kun. Purickiui pasiūlius, nutarta dar priimti II-Stokholmo Konferencijos dvi rezoliucijas, vieną apie Lietuvos Tarybos pripažinimą, o antrą apie raginimą Amerikos ir Rusijos lietuvių prie vienybės. Tų rezoliucijų tekstas sekantis: „Lietuvių Berno Konferencija pripažįsta Lietuvos Tarybą, Lietuvių Konferencijos Vilniuje [rugsėjo 18-22 d.1917 m.] išrinktą, tikra Lietuvos atstove – vyriausia Lietuvių tautos vadove ir, aiškiai suprasdama sunkumą darbe, kuris teko Lietuvos Tarybai… Daugiau

1917-11-09
Šveicarija

[Kelios rezoliucijos] „Lietuvių Berno Konferencija dėkoja Šv. Tėvui už paskirtą viso pasaulio bažnyčiose rinkliavą nuvargusiai Lietuvai ir prašo tų vyskupų, kurie dar rinkliavos nedarė, kad kuo greičiausiai padaryti teiktųsi. Konferencija prašo, kad visos surinktos aukos sulig Šv. Tėvo ir Lietuvos Vyskupų nurodymo būtų siunčiamos Pildomajam Lietuvių Komitetui nukentėjusiems nuo karo šelpti Lozanoj, kuris gautas aukas siunčia pašalpinėms organizacijoms Lietuvoje, o… Daugiau

Buteininkas Juozas Lingys iš Naujųjų Sintautų, Naumiesčio apskričio, savo karvę paleido į Kazauskienės pievas. Kaip žmona atėjo pas jį dėlto pasiskųsti, jis ją botagu nuvarė nuo savo kiemo. Paskui ji užtai nuėjo ir aną buteininką įskundė šaltyšiui [kaimo seniūnui – red.]. Šaltyšius, žinodamas, kad tokie ginčai kaime taikyti priderama jam nuėjo apie tai išklausinėti Lingio. Lingys [ėmė – red.] jį… Daugiau

1917-11-08

Valstybės ir gyventojų santykiai tvarkosi ne visur vienodais pamatais. Vienur šalies gyventojai turi daugiau asmens ir politikos laisvės, kitur gi jie valdžios varžomi ir globiami. Dėl to laisvesnėse šalyse valdžia paprastai daug reikalų paveda patiems gyventojams tvarkytis, ypačiai tokių, kurie rišasi labiau su vietinėmis sąlygomis. Toki yra antai, kelių, sveikatos, švietimo, visuomenės šelpimo ir kt. reikalai. Kitaip sakant, ten gyventojai… Daugiau

Šveicarija

[…] Kyla smarkios diskusijos, ar detalizuoti Tarybos kompetenciją, ar ne – vieni – už, kiti – prieš. Kai kurie iškelia klausimą, kaip sustiprinti Lietuvos Tarybos autoritetą kaip tarp pačių lietuvių, taip ir užsienyje, ypač prieš vokiečių valdžią. Jokių praktikos išvadų dėlei šio klausimo nepadaryta, tik visi sutiko, kad reikalingas yra vienas arba du L[ietuvos] Tarybos atstovu Berlyne. Dėlei pačios Lietuvos… Daugiau

1917-11-07

Nuotrauka: Raudonieji gvardiečiai, 1917 m. (wikipedia.org)

1917-11-06
Šveicarija

Rezoliucija priimta su mažomis pataisomis, jos tekstas toks: Kai dėl Lietuvos ribų, lietuvių Berno Konferencija sutinka su Lietuvos Konferencijos [Vilniuje – LT1918] rezoliucijam būtent, reikalauja Nepriklausomos Lietuvos etnografinėse ribose su reikalingomis ekonominiu arba kitais atžvilgiais korektyvomis. Konferencija mano, kad ribų klausimą tuojau reikėtų pradėti rišti. Jos numanymu etnografinin Lietuvos plotan įeina visa Kauno ir Suvalkų gubern[ijos], šiaurinė dalis Balstogės apskri[ties]… Daugiau

1917-10-30

  Veiklą pradeda Vilniaus konferencijoje išrinkta Lietuvos Taryba. Telkiamos krašto ir kitur pasaulyje pasklidusių lietuvių pajėgos kryptingai judėti link konferencijos manifesto tikslų ir vykdyti tam būtinus darbus. Pirmieji Lietuvos Tarybos žingsniai • 1917 m. spalio 4-8 d. išrinktoji Lietuvos Taryba renkasi į II sesijos posėdžius. Nutariama reikalauti esminių vokiečių okupacinės tvarkos pokyčių: plėsti lietuviškų mokyklų tinklą, patikint šį darbą ne… Daugiau

1917-09-30

Straipsnis: I temos apibendrinimas (1917 m. rugsėjis): Vilniaus konferencija Lietuva: Vilniaus konverencija Vilniaus konferencijos metu Lietuvos inteligentijai paaiškėjo, kad savos valstybės kūrimas nebėra tik utopija, o pakankamai realus veiksmas, kuriam reikia ryžtingai ruoštis. • 1917 m. rugsėjo 18–22 d. įvyko Vilniaus konferencija, į kurią susirinko per 200 lietuvių inteligentijos atstovų. Konferencijos dalyviai priėmė rezoliuciją dėl Lietuvos valstybės atstatymo gairių, išrinko… Daugiau

1917-09-23
Vilnius, Lietuva

[Iš Lietuvos Tarybos pranešimo] Lietuvių konferencija Vilniuje, aptarusi rugsėjo 18-22 d. šių dienų Lietuvos stovį ir Lietuvos ateities klausimą, išrinko iš savo tarpo Lietuvos Tarybą iš 20 asmenų, prie kurių vėliau turės būti pririnkti mūsų krašto keli mažumų atstovai. Išrinktoji Taryba buvo oficialiai įkurta ir rugsėjo mėn. 23 d. 6 val. 30 min. vakaro Lietuvos okupacijos valdžios viršininko, Jo Šviesenybės… Daugiau

1917-09-07

Esu Vilniuj. Kaip ir provincijoje, arklių daugybės ir čia rekvizuota (prieš sėja) – todėl savo bagažą pats turiu nešti. Miestas išrodo, kaip prieš ½ metų. Tik daugiau matyti suvargusių, išgeltusių, suplyšusių badautojų. Visai prasta įspūdis. Savo bute randu ypačiai nekokį stovį. Visi mano produktai tarnaitės su 3 vaikų suvalgyti – vadinasi, plikas palikau. Vienas ištisas skundas – vaikai lyg padvėsę…. Daugiau

1915-10-01

Norėdami būti arčiau užimtos teritorijos ir armijų, persikėlėm spalių mėn. pabaigoje į Kauną. Generalfeldmaršalas, generalinio štabo karininkai ir aš apsistojome dvejose p. Tilmanso vilose. Rusų vokiečių tarpe Tilmansas turėjo gerą vardą. Jis patsai buvo nuo karo pradžios Vokietijoje. Generalfeldmaršalas, pulk. Hoffman ir aš kartu gyvenome vienoje viloje. Čia pat valgė ir artimiausieji štabo karininkai. Daug valandų pergyvenau tam name, jis… Daugiau

1914-08-01
Berlynas, Vokietijos Imperija