1917-12-17
Ryga, Vokiečių okupacijos zona

Ryga. Vietinė lietuvių švietimo ir pašalpos draugija savo mokyklose mokina kokius 1500 vaikų. 500 vargdienių lietuvių moka po 5 rublius mėnesiui pašalpos. Trijose vaikų prieglaudose, komitetas nukentėjusiems dėl karo šelpti išlaiko 300 vaikų. Kad žiemos metu, tamsiais popiečiais, vaikai galėtų atlikti savo mokyklos uždavinius, viena senųjų mokyklų klasė yra tam atdara, kasdieną, nuo 5 iki 7 valandos – pakūrenta ir… Daugiau

1917-12-16

Nustatant aneksijos sąlygas, mes esame pasirengę atsižvelgti į lietuvių ir Kuršo gyventojų tautinius reikalavimus tuo atveju, jeigu Anglija neokupuos Alandų salų, Suomijos, Estijos ar Livonijos.   Vokietijos užsienio reikalų žinybos atstovo prie karinės valdžios Lersnerio pranešimas į Berlyną Po gruodžio 6-7 d. Berlyne įvykusio pasitarimo generolas Ludendorffas pateikė Rytų fronto vadovybei tokias direktyvas dėl taikos derybų vedimo: Nesikišti į Rusijos… Daugiau

1917-12-15

Iš Lietuvos Tarybos III sesijos septyniolikto posėdžio. Posėdžio pradžia 10 val. 20 min. Pirmininkauja Kairys. Neatvyko Malinauskas, Narutavičius, Šernas, Staugaitis. Vileišio pasiūlymu susirinkimas nutarė pavesti prezidiumui: a) pasirūpinti išgauti Tarybos nariams leidimai liuosai važinėti po Lietuvą, b) paimti iš buvusiojo Organizacinio Komiteto visus popierius. Dėl Tarybos posėdžių protokolų susirinkimas nutarė: 1) ateityje protokolų nuorašus įteikti kiekvienam nariui, 2) protokolus šios… Daugiau

Gruodžio mėnesio 12. dieną, pasak sutarties, rusų delegatai vėl atvyko Lietuvos Braston, toliaus tartųsi apie ginklų sustabdymą. Artimiausias posėdis busiąs gruodžio mėnesio 13. dieną prieš piet. — Šaltinis “Dabartis”, 1917 m. gruodžio 15 d. No. 110 “Paskutiniai telegramai” 1 psl. http://www.epaveldas.lt/

Tauragėje yra naujai įtaisyti pamišėlių namai, 250 žmonių; dabar ten randasi 180 žmonių. Nuotrauka: Tauragė 1915-1917 m.   Įvairios žinios iš Lietuvos Pavoverė-Sorokpolis (Pabradės aps). Šitoje parapijoje apgyvendinta daug pabėgėlių nuo fronto, buvusiose rusų kariuomenės stovyklose, vadinamajame Poguliankos Poligone. 1915 m. čia buvo prisirinkę apie 7 tūkstančiai pabėgėlių, kurių tarpe buvo trečdalis lietuvių ir du trečdaliu gudų. Dabar jų beliko… Daugiau

1917-12-14
Kalvarija, Lietuva

14.12 Kalvarija. Kokis didis yra lietuvių troškimas šviestiesi, plačiai pasirodė iš, kad Lietuuvoje paskiausiuoju laiku yra įsikurę labai daug naujų mokyklų. Bet ir suaugusieji trokšta įgyti daugiau mokslo. Liubavoje, Kalvarijos vaitystoje, žmonėms kartštai reikalaujant, tenykštis lietuvių mokytojas Julius Butauskas išgavo iš vyresnybės leidimą, suteikti pamoką suaugusiems vakaras ir šventadieniais. Kursas atsivers jau šią savaitę. — Šaltinis: laikraštis „Dabartis“, 1917 m…. Daugiau

Iš Lietuvos Tarybos III sesijos penkiolikto posėdžio. Posėdžio pradžią 11v[al.] 30 m[in.] rytą. Pirmininkauja Kairys. Neatvyko: Malinauskas, Narutavičius ir Smetona. […] Pakilus klausimui, ar dabar jau galima būtą išdavinėti nariams oficialines ištraukas iš posėdžių protokolų, nutarta: kol protokolai galutinai nesutvarkyti, neduoti jokių ištraukų, o paskui tik prezidiumo nutarimu. Iškilus klausimui, ar Tarybos nariai privalo slėpti viską, kas šnekama ir tariama… Daugiau

1917-12-13
Kaunas, Lietuva

Nuvažiavus į Kauną, visi vokiečiai nusistebėjo, kad ne visa Taryba, bet tik 6. Paaiškino, jog ilgai svarstė ligi 12 val. Smetona tuojau perskaitė mūsų pareiškimą „Erklarung“. Waldersee atsakė (bendrai, ketino vėliau prisiųsti). Visa tai ketinta pristatyti kaizeriui. Paskui pietūs. Šaukė Koch Lietuvai. Atsakė Smetona. Falkenhausenas, eidamas į naują darbą, išreiškė vilties, jog ateityje viskas eis gerai ir sutartyje. Narutavičius atsakė… Daugiau

Central News iš Petrapilio. Panaikinta privati nuosavybė. Central News praneša iš Petrapilio: Bolševikų valdžia išleidusi įsakymą, kuriuo panaikinama atskirų žmonių žemės nuosavybė; visa žemė virsta valstybės nuosavybe. Tas pats laikraštis praneša iš Petrapilio, kad ten susirinkusi valstiečių konferencija 482 balsais prieš 381 pritarusi bolševikų valdžios programai dėl žemės padalijimo, kariuomenės paleidimo, nusiginklavimo ir greitos taikos. Nuotraukoje: Rusijos bolševikų kovotojai (1917… Daugiau

Iš Lietuvos Tarybos III sesijos keturiolikto posėdžio. Posėdžio pradžią 5 v[al.] vakare. Pirmininkauja Kairys, Neatvyko Narutavičius. Svarstomas toliau klausimas atstovybės sudarymo Berlyne. Diskusijoje dalyvauja: Smetona, Staugaitis, Kairys, Vileišis, Mironas, Stulginskis, J. Šaulys. Smetona pasiūlo formaliniai įgalioti vieną ir paskirti dar du padėjėju, būtent 1 kunigą ir 1 socialdemokratą. Už tą pasiūlymą balsuoja 13, prieš ji – 4, susilaiko 2. Toliau… Daugiau

Pereito mėnesio gale jsteigtosios vokiečių-lietuvių draugijos organas »Das neue Litauena« praneša, jog tos draugijos sekretorius esąs sulakęs iš Lietuvos tarybos pirmininko p. Smetonos kuriame jisai reiškiąs savo džiaugsmą dėl tos draugijos isteigimo ir tikįsis, jog ji tapsianti padejėja visuose tuose klausimuose, kurių dabar užduoda busimoji Lietuvos valdija. Smetona dar prideda, jog jisai įsteigsiąs dar panašią »Lietuvių-vokiečių draugija«, kurios tikslas taipojau… Daugiau

Kiekvienas beteisės tautos gyvenimas eina kitokia vaga, negu liuosųjų tautų, sudariusiųjų savo valstybes. Liuosų tautų piliečiai, dirbdami visuomenės darbą, įsigija ne tik garbės ir garso, bet dažnai taip pat turto, materialinės gerovės. Tuo tarpu priklausomų tautų visuomenės darbininkams dažnų dažniausiai tenka kęsti vargai ir persekiojimai; kartais gi reikia maitytis vien aukštomis idėjomis. Jų gyvenime paprastai esti nesuderinami savo nauda ir… Daugiau

1917-12-12

Iš Lietuvos Tarybos III sesijos 12 posėdžio. Posėdžio pradžia 4,5 val. po pietų. Pirmininkauja Kairys. Neatvyko Dovydaitis, Narutavičius, J. Šaulys, Smetona, Smilgevičius, Stulginskis, Vailokaitis, Vileišis Toliau svarstomas klausimas apie manifesto praplatinimą, jeigu būtų paskelbta nepriklausomoji Lietuva. Kairys pasiūlo išrinkti tam tikslui komisiją. Išrinkta komisija iš trijų asmenų: Petrulio, Bizausko ir Banaičio. Toliau svarstomas Lietuvos mažumų klausimas ir klausimas dėl Lietuvos… Daugiau

Laikraštis „Ziemia Lubelska“ gruodžio 12 d. paskelbė straipsnį, vardu „Lietuvių išpažintis Berlyne“. Tame straipsnyje paduoda antrojo Lietuvos Tarybos pirmininko Stepono Kairio pašnekesį su redaktorium laikraščio „Berliner Tageblatt“. Paskui to straipsnio rašytojas šitaip sako: „Visas pono Kairio jausmų pasiliejimas rodo beribį pasitikėjimą, jog Lietuva po Vokietijos sparnais susilauks išsvajotos laimės laikų. Toje lietuvio patrioto išpažintyje nėra nė vieno žodžio apie Lenkiją,… Daugiau

1917-12-11
Kaunas, Lietuva

Pareiškimas I Lietuvos Taryba, kuri, kaip pripažįsta krašto ir užsienio lietuviai, vienintelė įgaliota atstovauti lietuvių tautai, remdamasi pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir 1917 m. rugsėjo mėn. 18-23 d. Vilniuje vykusios Lietuvių konferencijos nutarimu, skelbia nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą su sostine Vilniumi ir jos atskyrimą nuo visų valstybinių ryšių, kurie kada nors yra buvę su kitomis valstybėmis. II Šiai valstybei tvarkyti… Daugiau

1917-12-10

Nuo tos dienos, kurioje šitas įsakymas bus paskelbtas, Kauno mieste ir priemiesčiuose: Šančiuose, Vilijampolėje, Aleksote ir Panemunėje nuo 3 iki 7 val. popiet uždrausta elektrika apšviesti viešos krautuvės, rodomi langai bei krautuvių iškabos. Nuo viršuje paskelbto įsakymo išimtos: a) Kareiviškosios pardavyklos, b) Miesto pardavykla, Kaiser-Wilhelmstr. 43 [dab. Laisvės al. – red.], c) Kareivijos knygynai d) Apačioje pasakytos krautuvės: 1. Kavinė… Daugiau

1917-12-09
Vilnius, Lietuva

Vilnius. Šeštadienį, priešpiet 15 min. po devintos, vietinio srities kalėjimo kieme pakorė Stanislovą Čivilį iš Čivilių. Jis balandžio 13 dieną vakare, susidėjęs su 13 ligi 15 kitų valakatų, kurie pasiliko nepažinti, apsiginklavęs, įsiveržė Bašuno trobosna, Šareičickiuose, ir išplėšė jo naudą. — Šaltinis: laikraštis „Dabartis“, 1917 m. gruodžio 11 d., nr. 108, p. 3. http://www.epaveldas.lt/  

1917-12-08

S m e t o n a: svarbi ne tiek valdymo forma, kiek jos turinys, yra demokratinių monarchijų ir nedemokratinių respublikų. Jei mes dedamės su vidurine Europa, tai mums reikalinga monarchija. Struktūra Lietuvos taip pat reikalinga monarchijos.                                               … Daugiau

1917-12-07

III sesija Šeštas posėdis [19]17.XII.7 […] Prie protokolo Nr. 18. Vileišio projektas. An die Militaerverwaltung Litauen. Šiuomi mes turime garbę Vokiečių vyriausybei pareikšti, kas seka. Šiuo politiškuoju momentu Lietuvos Taryba sutiktų antrą kartą pakartoti 1917 m. gruodžio 1 d. išleistą nutarimą ir griežtai pabrėžti mūsų tautos atsiskyrimą nuo Rusijos, jeigu vyriausioji vokiečių valdžia sutiktų mums pažadėti ir garantuoti sekančias sąlygas:… Daugiau

1917-12-06

Iš Vatikano, 1917. XII. 6 d. Jo Šventenybės sekretoriatas Nr. 49543 Prakilniam vyrui d-rui J. Basanavičiui, lietuvių konferencijos pirmininkui Vilniuje Prakilnus vyre, Šventasis Tėvas, kurs rūpinasi viso pasaulio katalikais ir savo tėviškąja meile taip pat apima gyvenančius Lietuvoje, maloniai priėmė Vilniaus konferencijos atstovų kilnius žodžius, siųstus Tėvui, kaipo atsidavusiam nelaimingų paguodai ir visų tautų sutaikinimui, ir panorėjo per mane Tau… Daugiau

Helsinkis, Suomija

(Suomija, 1917 m.) (Suomijos nepriklausomybės deklaraciją su signatarų parašais, 1917 m. gruodžio 6 d.) (Rusijos bolševikų vyriausybės raštas patvirtinantis Suomijos nepriklausomybės pripažinimą)  

Lietuva mums reikalinga mūsų sienų apsaugai. Ją reikia tvirtai prirakinti prie savęs. Ne savarankiška valstybė, bet asmeninė unija su Prūsija. Kuršas – taip pat. Lietuvių siekiai per toli eina. […] Nereikia žmonėms kelti neišsipildančių vilčių. Pietų Vokietijos pavyzdžio neteikti. [Pastabos, išsakytos vykstant Vokietijos vyriausybės ir Vyriausiosios kariuomenės vadovybės atstovų pasitarimui Rytų politikos klausimais.]   — Šaltinias: Lietuva vokiečių okupacijoje Pirmojo… Daugiau

1917-12-05

Apgailėtiną vienos šeimos likimą nagrinėjo Sąvalkų apskričio teisme. Valkavižnoje, Marijampolės aspkr, gyveno butelninkas Saldonis su žmona. Žmona pagimdė dvynučius – mergiukę ir berniuką, – abu nebyliu. Berniukas buvo kiek gabesnis, užtat mergiukė visai nevykusi. Tavas buvo labai žiaurus žmogus, […] kentėti nuo pikčiurnos tėvo, kuris gėrė ir lošė. Užėjo karas, visai pro Saldonies pirkią ėjo šaulių vagos. Karuomenei pasitraukus, vieną… Daugiau

1917-12-04

Paskutiniai telegramai Lietuviai praneša savo geidimus Berlino laikraštis »Lokalanzeiger« rašo: Vakar, šeštadienyje, po pietų 3 val. užfrakcijinis pasikalbėjimas vyriausia buvo suruoštas tam tikslui, kad tie penki Lietuvos Tarybos nariai turėtų progos pranešti Vokietijos seimo daugumai savo šalies geidavimus sulyg busimojo politikinio jos pavidalo. — Šaltinis “Dabartis”, 1917 m. gruodžio 4 d. No. 105, “Paskutiniai telegramai” 1 psl. http://www.epaveldas.lt

Voronežas, Rusija

Didžioji Lietuva, remdamasi Lietuvos reikalais ir visuotiniu lietuvių siekimu, žodį pasakė. Jinai tarė: Laisvam Lietuvos ūgiui reikalinga yra sudaryti iš jos nepriklausoma, demokratingai sutvarkyta valstybė. Didžioji Lietuva pavedė savo išrinktajai ir visų pritariamai Lietuvos Tarybai išvaduoti Lietuvą, iškovoti jai laisvę. Dabar jau Lietuvos Nepriklausomybė tegali būti vienintelis darbo ir kovos obalsis kiekvienam lietuviui. Rusijos lietuviai, penkių partijų sutarimu, Didžiosios Lietuvos… Daugiau

1917-12-03
Švenčionys, Lietuva

Burmistras atvėrė krikščionių našlaičiams prieglauda. Prie atvėrimo pribuvo daug žmonių. Namus prieglaudal davė Čišlovienė, ir ji pati Iiko prieglaudos motyna. Prižiurėjimą pavedė aptekorienei Dukauskienel. Pinigų, drabužių Ir maisto sudėjo rniesto gyventojai ir keletas dvarininkų iš apylinkės. Dvarininkai pasižadėjo ir toliau rupintiesi prieglaudos išIaikymu. Burmistras paskyrė pinigų ir malkų kurui. Todėl prleglaudon galėjo tuojau priimti didesni skaitlių vaikučių — mergiukių ir… Daugiau

1917-12-02

Nors vokiečiai apsiputodami tvirtino, jog jie jokiu būdu nepasiduosią, jie gyvai turi karą laimėti arba nors priversti sąjungininkus su jais derėtis, bet vis labiau aiškėjo, kad karas eina jų nenaudai. Mes aiškiai matėme jų valdininkų ištvirkimą, ir buvo aišku, jog netrukus mums, lietuviams, reiks pradėti patiems savo kraštą tvarkyti. Mes jau turime savo tarybą, savo spaudą. Bet pašnekesiuose su žmonėmis… Daugiau

(Video: Sovietų Rusijos diplomatai atvyksta į pasitarimus dėl galimos taikos, 1917 m. gruodis.)   Vokiečių valdžia praneša: Lapkričio 26 d. karo ir laivyno kamisorius ir vyriausiasis rusų armijos vadas p. Krylenko atsiklausė per atstovus ar vyriausiasis vokiečių vadas nori tuojau pradėti tartis del veikaus mūšių pertraukimo. Dar tą pačią dieną vyriausiasis vokiečių vadas Rytuose Bavarijos kunigaikštis Leopoldas atsakė, kad jis… Daugiau

1917-12-01

Išleidė AGRONOMAS A. STULGINSKIS. Daug naudingų patarimų kaip ūkininkauti šiuo karo metu ir kaip atstatyti ūkis karui pasibaigus. Kalendoriun įdėta tarp ko kita Lietuvių Konferencijos (Vilniuje) narių sąrašas. Imant didesnį skaičių nuleidžiama procentai // Kreiptis adresu A.Stulginskis, Pohulankastr. 20-4, Wilna — Šaltinis: Lietuvos Aidas, 1917 m. gruodžio 1 d., Nr. 36, P. 4 Nuoroda: http://www.epaveldas.lt/  Nuotrauka: Alytaus kraštotyros muziejus. Inv…. Daugiau

Lietuvos kaimelis jau iš tolo išrodo kaipo krūvėlė susitraukusių, įbaugintų trobelių. Čia matyti, kad daug metų trukusis rusų prispaudimas ir šiandien dar juos tebeslegia. Taip baimingai čia stovi tos trobos ir nedrįsta pakelti savo galvos aukščiau, žvilgterėti dangun. Jas yra statę nebe karžygiai iš didžiųjų Lietuvos kunigaikščių laikų, o prispausta ir praradusi savo papročius tauta. Butai sustatyti eilėmis palei smėlingą… Daugiau

Rusų vyriausybė yra paskelbusi ir daugiau slepiamų dokumentų. Ligišiol paskelbtuose dokumentuose vyriausiai buvo kalbama apie Rusijos bei Fransijos reikalus. Rusija, pasak anų sutarčių norėjo savo valdžią paskleisti Turkijoje; užtatai ji žadėjo padėti Fransijai uižmti Vokietios kraštą ligi Reino ypač iš vakarų pusės. Viename slaptame telegrame nuo 1917 metų sausio 30. dienos caro valdžia reikaIauja sau teises laisvai sulyg savo noro… Daugiau

1917-11-30

Žmonės viltingai laukia karo pabaigos, o „Lietuvos klausimas“ vis dažniau skamba tarptautinėje arenoje. Lietuvos Taryba: valstybingumo atstatymo keliu 1917 m. lapkričio 2–10 d. Šveicarijoje sušaukiama lietuvių konferencija, kurioje dalyvauja ir penki Lietuvos Tarybos nariai su Antanu Smetona priešakyje. Daugelis jų ir žymusis atgimstančios lietuvių tautos dainius Maironis mano, kad Lietuva turėtų žengti konstitucinės monarchijos keliu. Atvirai deklaruojama, kad politine, kultūrine… Daugiau

Vilnius, Lietuva

Šaulys rašo iš Berlyno, jog dalykai einą neblogai. Bet dėl Vilniaus iš lenkų buvo nemaža pavojaus. Rusijos taikos pasiūlymas kelia šiokios tokios vilties. Bet ūpo nėra. Vokiečiai paleido paskalą, jog prancūzų frontas esąs pralaužtas. Tikisi Paryžių pasiekti. Ee! Palauksime dar. Kancleris Hertlingas ir apie lietuvius prabilo: pripažino apsisprendimo teises. „Germania“ sako, jog Vokietijoje vis plačiau randanti paspirties nuomonė apie Lietuvos… Daugiau

  Delto, kad demokratija nera išnaši, jei ji nera visiška; ir ten-gi, kur tikrai puse piliečių balsuoja, tera tikrai puse demokratijos. Delto, kad moters, arčiausia stovinčios prie kudikių, yra labiau jautrios sulyg morales ir visuomenines įtekmes. Delto, kad balsavimo teisių labiausia reikia toms moterims, kurios jų nenori. Delto, kad visi reikalai, ar tai butų biznio, religijos, sporto ar politikos –… Daugiau

1917-11-29
Berlynas, Vokietijos Imperija

Kas liečia seniau Rusijos caro valdžioje buvusius kraštus – Lenkiją, Lietuvą ir Kuršą – mes laikomės šitų tautų apsisprendimo teisės [seimo rūmuose – didelis pritarimas]. Mes laukiame, jog jos pačios sudarys tokią valdijos sandarą, kuri atatinka jų sąlygoms ir jų kultūros linkmei. Bet šitie dalykai dar neišrišti. Tos žinios, kurios neseniai buvo paplitusios spaudoje, jog vienas punktas jau esąs tvirtai… Daugiau

Tai atsisveikinome visam amžiui. Išlydėjome kareiviukus, netikėtai, šiais baisiais laikais įgytus ištikimus draugus. Nė vieno juodo atminimo tie vaikėzai po savęs nepaliko. Atsisveikinimo laiku tie jauni karžygiai, kurių daugumas jau ketvirtus metus to baisaus karo ugny smilksta, nesigėdijo kaip kūdikiai ašaras sau iš akių šluostyti arba tiesiog leisti joms ramiai riedėti per vėjo nupūstus skruostus. Mes, moterys, juos lydėdamos, tuo… Daugiau

1917-11-28

Ne rudenio ryto šalnų nukąsta Nudžiūvo žalioji mergelių rūta. Ne juodbėris žirgas išmynė žalius Brolelių aptvertus gėlių darželius. Ne jaunas bernelis keliu ten prajojo, Kad rūtos nudžiūvo ir žemė vaitojo. Ne perlų rasa, ne lietutis bangus Suvilgė derlingus Tėvynės laukus. Tai tavo, Lietuvi, nelaimė visa Sužibo gailių ašarėlių rasa; Tai pervertų kardo širdžių milijonai palaistė krauju tavo šalį raudonai. Ne… Daugiau

Vilnius, Lietuva

Paskelbimas Šiuomi paliepiarna, tuo tarpu uždaryti visas krautuves ir atviras pardavyklas jau 5. val. po piet; bertainj valandos vėliau jau privalo buti užgesinti visi žiburiai krautuvėse ir pirklybos erdvėse. Vilnius, lapkričio 28. d. 1917 m. Militär-Kreisamt Wilna-Stadt. Der Stadthauptmann Pauly   — Šaltinis “Dabartis”, 1917 m. gruodžio 4 d. No. 105, “Paskelbimas” 1 psl. http://www.epaveldas.lt/ Nuot.: Vilnius. 1915-1918 m. vokiečių… Daugiau

1917-11-27
Vilnius, Lietuva

Paskelbimas Elektrinei įstaigai per labai esant užimtai, reikia žymiai sumažinti elektrinės srovės naudojimosi. Visuose sandėliuose, krautuvėse ir magazinuose, kurie traukia elektrinės srovės iš miesto arba kurios privatinės centralės, nūdien nevalia peržengti štai šitos ribos: 1. Rodomųjų langų prašvietimas. Rodomuose languose, ligi 3 ketvirtainių mėterių didumo, leista 1 elektros lampa 25 žvakių. Nuo 4-5 ketvirtainių mėterių didumo leista 1 elektros lampa… Daugiau

[Kreipimąsis kaip paskelbtas laikrašyje „Dabartis“ – red.] Ponas ambasadoriau! Turiu garbę tamstai pranešti šituo raštu, jog spalių m. 26 d. ir lapkričio 8 d. visos Rusijos darbininkų, kareivių ir sodiečių įgaliotinių atstovų kongresas yra įkūręs naują visos Rusijos respublikos vyriausybę, kurią sudaro tautos įgaliotinių taryba. Vyriausybės pirmininku yra paskirtas Vladimiras Elijaus Leninas; politika yra pavesta man, nes esu paskirtas tvarkyti… Daugiau

1917-11-26

Pro memoria Lietuvių tauta sutinkamai su savo atstovų lietuvių Vilniaus konferencijoje 1917 rugsėjo 18-22 aiškiai išreikštu noru siekia nepriklausomos, savarankiškos Lietuvos valstybės ir bus pasiryžusi sutinkamai su tos konferencijos nutarimais sueiti į artimesnius santykius su Vokietija sudarytų sutarčių ir konvencijų pagrindu, kai tik Vokietija pripažins ir prieš kitas valstybes parems Lietuvos nepriklausomybę. Šiuo pagrindu žemiau pasirašusieji, kuriems šie nutarimai yra… Daugiau

Pasaulio karės vėsula, siaučianti jau ketvirti metai su didžiausiu smarkumu visoje Europoje, pridirbo jos gyventojams tokius begalinius nuostolius, kad šiandien ištisi kraštai guli jau griuvėsiuose. Nukentėjo Francija ir Belgija, bet ne mažesnį vargą patyrė Lietuva ir Lenkija. Ypač mūsų kraštas, per kurį karės viesula perbėgo net kelis kartus, šiandien yra visas išardytas: darbo įrankiai, naminiai gyvuliai, turtas – visa tai… Daugiau

1917-11-25
Gardinas, Oberosto teritorija

Gardinas, 11.25. Neseniai Gardino miestan atėjo ūkininkas iš apylinkės parsinešti ženklo kiaulei skersti. Dar tą ženklą berašant, čia-pat raštinėn atėjo žinia iš mano ukininko vaito, kad pas jį esą radę ir atėmę neteisėtu budu paskerstą kiaulę. Taigi šis ukininkas buvo be leidimo pasiskerdęs kiaulę ir tiktai kada apie tai sužinojo vaitas, skubinosi išsimti skerdžiamąjį ženklą kiaulei, kuri jau gulėjo paskersta. Šita… Daugiau

“The Four Minute Men” (liet. keturiu minuciu žmones), valstybes mastu veikianti pranešeju-savanoriu organizacija buvo suburta 1917 m. birželio 16 d, kad padetu ivairioms valstybes agenturoms nacionalines gynybos tikslais karo eigoje esmines svarbos nacionaliniu žinuciu/pranešimu pateikime kino teatro auditorijoms pertrauku metu. Pranešimu temos yra parengiamos ir pati kalba yra tiesiogiai reguliuojama iš Vašingtono pagal Vyriausybes nurodyma.“ Šaltinis: Colorado.edu

1917-11-24
Kaunas, Lietuva

[Laikraštis „Dabartis“] Iš Kauno apylinkės vienas mokytojas mums štai ką rašo: Man neseniai iš Rusijos parvykus į Tėvynę Lietuvą, teko patirti, kad dauguma, ypač senųjų lietuvių, nebegali užmiršti savo engėjų rusų [carinės Rusijos valdžios], kurių vis dar lūkuriuoja ateinant “išliuosuoti”. Tokis manymas yra klaidingas ir kenksmingas. Visi kuo geriausiai žinome, kad rusai, valdydami Lietuvą viršaus per šimtą metų, ne tik… Daugiau

Vakar buvo svarbi diena mano šventadienių kursų atidarymas. Gavau iš vietos valdžios leidimą mokyti su sąlyga, jog ir vokiečių kalba bus dėstoma. Kad ir juokinga sąlyga, bet nesunku pildyti. Ką suaugusius analfabetus mokysi vokiškai? Nebent: Guten Tag! Bitte! Danke! Butter, Eier ir kaput! — bet jų jau patys vokiečiai visus išmokė. Tai sekmadieniais turi teisę rinktis pas mane visi, kas… Daugiau

Buvusiam pulko muzikantui (L. Aido nr. 20) pakėlus klausimą del tautinio mūsų himno, redakcija gavo jau nemaža atsiliepimų. Tas klausimas daugeliui yra, matyti, didžiai parūpęs. Nes einant į naują gyvenimą, su kiekvienu jo žingsniu šen ir ten rišasi tautinio ženklo ir tautinio himno reikalas. Tuo dalyku šiandien yra susirūpinusi taip pat vokiečių tauta, kuri kol kas irgi neturi vieno visuotinai… Daugiau

1917-11-23
Vilnius, Lietuva

[…] Taryba tuo tarpu baigė savo privatinius posėdžius. Kada parvažiuos anie iš Berlyno, tada vėl sušauksime. Dabar gavome žinių, jog jie parvažiuos tik po 1. XII. Esu taip privargintas laikraščio cenzūros, jog tiesiog nebepajėgiu nė rašyti. Brauko tiesiog be jokios tvarkos net dalykus, kurie pačių vokiečių yra spausdinami čia pat Ob. Oste. Charakteringas atsitikimas: užvakar (,,Aido nr. 32) feljetonėlyje ,,Ruduo”… Daugiau

Sovietų Rusijos Respublika

Bolševikų spaudos atstovas prie šveicų ribos gavo valdišką telegramą iš Petrapilės nuo lapkričio 23 d., pasak kurios dabar bolševikų pusę laikanti visa kariuomenė ir laivynas, taipo jau ir visa šiaurinė, vakarinė ir žiemos vakarų Rusijos dalis, su Petrapile, Maskva, Charkovu, Kijevu ar Odesa, o taip pat visa Uralo sritis ir Sibiras. Iš fronto atvyksta kariuomenės atstovų, kurių skaičius siekia keletą… Daugiau

1917-11-22

Kadangi labai trūksta malkų ir anglių, tai paprastai, kas turi senų popierių (laikraščių, senų spaudinių, knygų ir t.t.), ima jas ir sudegina. Tatai yra visai netikęs darbas. Nedeginkite popieriaus. Kadangi labai trūksta malkų ir anglių, tai paprastai, kas turi senų popierių (laikraščių, senų spaudinių, knygų ir t.t.), ima jas ir sudegina. Tatai yra visai netikęs darbas. Popierius labai maža teduoda… Daugiau

[…] Įvairios žinios. Šiaulėnai. (Šiaulių apskr.). Nuo karo ugnies čia išdegė šie sodžiai nuo Dubisos pusės: Tolučiai, Masteikiai, Aukštiškiai, Tytavėvų miestelis (apdaužyta bažnyčia). Apdegintas taip pat Šiaulaičių kaimas, kuriam teko daug nukentėti nuo rusų, kai buvo čia pozicijos. Del velyvo rudens anksti pasėti rugiai sužėlė-iškerojo. Žmonės dabar, bijodami peržėlimo, su dalgėmis pjauna ir gyveuliais gano. Šiaulėniškis Vilkija. (Kauno apskr.) Tai… Daugiau

Utro Rossii skelbia, kad baltagudžių suvažiavimas Rusijoje padaręs tokių nutarimų: Gudijos ateitis galima esanti tik rusų respublikos ribose; taiką darant jokia gudų krašto dalis neturi būti paskirta nei Lenkijai, nei Lietuvai, juo labiau gi kuriai nors priešininkų valstybei. — Šaltinis: Lietuvos Aidas, Baltarusių (gudų siekimai), 1917 m. lapkričio 22 d., nr. 32, P. 3. http://www.epaveldas.lt/

1917-11-21
Vilnius, Lietuva

Mūs diplomatai iš užsienio vis dar negrįžta. Dabar yra Berlyne. Parvažiavo kun. Petrulis, Maculevičius ir Staugaitis. Buvo Šveicarijoje – Berne, bet kad ten buvo daug šnipų, tai slapta pervažiavo Lausannon, o rašė, kad posėdžiauja Berne. Iš ten ir davė telegramą, kad einą lietuvių tarybos iš visų kraštų. Nors iš tikrųjų tebuvo mūsiškiai ir šveicariečiai. Mat, kad būtų daugiau įspūdžio!. Tiesa,… Daugiau

1917-11-20

[…] Anglijoje gyvena apie 18 tūkstančių lietuvių. Glazge yra dvejetas lietuvių katalikų parapijų ir trejetas lietuvių leidžiamų laikraščių. Londono lietuvių būrelis skaito apie 2 tūkstančius ypatų. Fransijoje gyvena lietuvių publicistų, dailininkų ir studentų, kurie jau ilgus metus yra centras tautiškosios lietuvių propagandos. Karo laike lietuviškasis informacijos biuras išsikėlė Šveicijon. Dabar jis iš tenai (bendrai su vyriausios lietuvių tautos tarybos delegatais… Daugiau

1917-11-19

Man pranešė, kad vienas karininkas iš Vilniaus yra siųstas į žemaičius aplankyti rimtesnius tautos vyrus ir surinkti bent 200 parašų; tie parašai buvo reikalingi peticijai kaizeriui paduoti. Tarp Kaizerio Vilhelmo II ir karo vadovybės, Hindenburgo ir Liudendorfo, kilęs kivirčas: Vilhelmas norįs visą užkariautąją Lietuvą lenkams atiduoti, kurių valstybė atstatoma, o Hindenburgas ir Liudendorfas priešingai – nori Lietuvą padaryti savarankiška, tik… Daugiau

1917-11-18

Garnys susirūpinęs, kad gimimai mažinasi! — Nuotrauka: JAV lietuvių laikraštis „Tarka“, 1917 m. lapkričio mėn., Nr. 46, p. 12.

1917-11-17
Vilnius, Lietuva

Savivaldybės klausimas yra gyvas mūsų dienos klausimas, nes su juo rišasi mūsų vidaus susitvarkymas. Taigi, čia nors bendrais ruožais paduodame pamatinius savivaldybės dėsnius, jo uždavinius ir turinį, kaip jie yra nusistatę kitose pažangiose valstybėse. Savivaldybė reiškia tokią tvarką, kada krašto gyventojai gauna teisės patys rūpintis savo vietos (apskričio, valsčiaus, miesto ir t.t.), ūkio, kultūros ir kitokiais reikalais. Jie tokiu būdu… Daugiau

Mainosi laikai: kas sena, griūna, gyvenims naujas gema iš griuvėsių. Ta poeto mintis tinka ypačiai šiam laiko tarpui apibūdinti, kuris veik kas diena neša naujų atmainų, kur veik visas pasaulis yra pasiryžęs sugriauti kas sena, kad gimtų nauja; kur, pagaliau, žmogus aukoja didžiausią savo turtą – gyvybę, naujam gyvenimui ruošti. Dideliai prasikalstų pasaulis, jei jisai, kardu ir ugnimi sugriovęs senąjį… Daugiau

1917 m. lapkričio 17 d. Po visą kraštą Mūsų mokyklos Elksnėnai (Vilkav. apskr.). Šioje apylinkėje gyvuoja dvi mokykli: Elksnėnuose ir Didvyžiuose. Pastaroji yra atsiradusi 1916 m. vasario 7 d. Didvyžių dvare; prieš karą buvo ji Rementiškių dvare. Elksnėnuose prieš karą buvo taipogi mokykla; karo metu ji pradėjo veikti kiek veliau už Didvyžių mokyklą. Abi mokykli yra pilnos mokinių. Mokytojauja lietuviai…. Daugiau

1917-11-16
JAV

Ištrauka iš straipsnio (nuoroda į visą straipsnį žemiau): Dabar aš kreipiuos į Amerikos lietuvius, ypač į tuos, kurie dar prie mūsų Banko nepriguli. Mieli Broliai Lietuviai ir Sesės Lietuvės ir Lietuvaitės! Kurie laikote pinigus bankuose ant mažo nuošimčio, arba, kas da blogiau, laikote juos kur namiejie ar nešiojatės Kišeniuose, antyje, pančiakose, kol kas prisitaikęs nepavagia, aš jums sakau: likimas mus… Daugiau

1917-11-15

Lietuvių Konferencijoje, kaip žinoma, nėra dalyvavusio atstovės moterys. […] Dėlei to mes, Šiaulių apylinkės lietuvės moterys sau prideramoms teisėms keliame šį balsą. Lietuvos moterys jau ne nuo šių dienų mūsų sunkaus visuomenės gyvenimo vargą kelia. Spaudos uždraudimo metu mūsų jaunajai kartai savo gimtosios kalbos rašto mokslą daugiausiai lietuvės motinos teikė. Toliau, pirmiausiais mūsų viešojo tautos gyvenimo takais kartu su vyrais… Daugiau

Voronežas, Rusija

1917 m. lapkričio 15–18 d. Voroneže įvyko trijų iniciatorių (Jono Jablonskio, Prano Mašioto ir Kazio Griniaus) sukviestas partijų atstovų suvažiavimas. Jis įsteigė Lietuvių vyriausiąją tarybą Rusijoje. Politinės partijos į ją delegavo dvylika atstovų: kunigą Julijoną Jasienskį, Martyną Yčą, Joną Kriščiūną, kunigą Praną Penkauską, Vytautą Petrulį, Liudą Noreiką, Mykolą Sleževičių, Stasį Šilingą, kunigą Juozą Vailokaitį, Juozą Bagdoną, kunigą Emilį Paukštį ir… Daugiau

1917-11-14

Kaip Lietuva bus politiškai sutvarkyta po šios karės, dabar dar negalima nuspėt. Ji galbūt liksis visiškai neprigulminga, arba galbūt turės pilną savivaldą Vokietijos ar Rusijos globoje. Bet ekonomiškasis žmonių gerbūvis nedaug ką priklausys iš karto nuo politiško svorio. Juk kas dabar išgriauta, kas sunaikinta, tai ar politika virs šiaip arba taip, visien tą reikės atstatyti. Kiek daugiau reikš politiškos sąlygos… Daugiau

1917-11-13

Antradienį, lapkričio 13 d., buvo lietuviškas vakaras „Adlon“ viešbutyje, Berlyne. Lietuvos Tarybos narys, A. Smetona iš Vilniaus, kalbėjo apie Lietuvos praeitį ir plačiau pranešė, kokių skriaudų prisikentėjo lietuviai nuo rusų vyriausybės, kalbėjo ir apie lietuvių krutėjimą, kaip reikia veikti, kad lietuvių tautą išgelbėti nuo slavų pavojaus. Tas krutėjimas žymiai sutvirtėjo labiausiai po revoliucijos ir buvo stipriai remiamas didžios lietuvių išeivių… Daugiau

1917-11-10

Iš Vienos praneša: bevielio telegrafo stotis vasaros rytų karo lauke, vadinasi rytų fronte, esanti sugavusi vieną kibirkštinę rusų telegramą, kuri paskelbė apšaukimą revoliucijinio karo komiteto Petrapilėje ir kuri yra siunčiama į visas rusų kariuomenes. Šitai jos turinys: Senuosius ministerius Konvalevą, Kiškiną, Teresčenką, Malionovičą, Nikitiną revoliucijos komitetas sumetė kalėjiman. Kerenskis pabėgo. Visoms kariuomenių organizacijoms įsakome griebtis visų įmonių, kad Kerenskį tuojau… Daugiau

[…] Šulinių davadai kreize (apygardy) Siady [Seda – red.] Dėlei šulinių vandens pagerinimo tur sekantiejie padavadijimai padaboti būti. I. Įtaisymas naujų šulinių 1. Wieta. Šulinių įtaisymas netoli šikininko, srutų arba mėšlo duobės, gatvės arba uličios grabučių kaip ir vietose, kurios paplaukia, yra uždraustas. Nuo tokių vietų jie menkiausiai 10 m tur atstu gulėti. […] II. Šulinio čystijimas Visi šuliniai tur… Daugiau

Šveicarija

Kun. Purickiui pasiūlius, nutarta dar priimti II-Stokholmo Konferencijos dvi rezoliucijas, vieną apie Lietuvos Tarybos pripažinimą, o antrą apie raginimą Amerikos ir Rusijos lietuvių prie vienybės. Tų rezoliucijų tekstas sekantis: „Lietuvių Berno Konferencija pripažįsta Lietuvos Tarybą, Lietuvių Konferencijos Vilniuje [rugsėjo 18-22 d.1917 m.] išrinktą, tikra Lietuvos atstove – vyriausia Lietuvių tautos vadove ir, aiškiai suprasdama sunkumą darbe, kuris teko Lietuvos Tarybai… Daugiau

1917-11-09
Šveicarija

[Kelios rezoliucijos] „Lietuvių Berno Konferencija dėkoja Šv. Tėvui už paskirtą viso pasaulio bažnyčiose rinkliavą nuvargusiai Lietuvai ir prašo tų vyskupų, kurie dar rinkliavos nedarė, kad kuo greičiausiai padaryti teiktųsi. Konferencija prašo, kad visos surinktos aukos sulig Šv. Tėvo ir Lietuvos Vyskupų nurodymo būtų siunčiamos Pildomajam Lietuvių Komitetui nukentėjusiems nuo karo šelpti Lozanoj, kuris gautas aukas siunčia pašalpinėms organizacijoms Lietuvoje, o… Daugiau

Buteininkas Juozas Lingys iš Naujųjų Sintautų, Naumiesčio apskričio, savo karvę paleido į Kazauskienės pievas. Kaip žmona atėjo pas jį dėlto pasiskųsti, jis ją botagu nuvarė nuo savo kiemo. Paskui ji užtai nuėjo ir aną buteininką įskundė šaltyšiui [kaimo seniūnui – red.]. Šaltyšius, žinodamas, kad tokie ginčai kaime taikyti priderama jam nuėjo apie tai išklausinėti Lingio. Lingys [ėmė – red.] jį… Daugiau

1917-11-08

Valstybės ir gyventojų santykiai tvarkosi ne visur vienodais pamatais. Vienur šalies gyventojai turi daugiau asmens ir politikos laisvės, kitur gi jie valdžios varžomi ir globiami. Dėl to laisvesnėse šalyse valdžia paprastai daug reikalų paveda patiems gyventojams tvarkytis, ypačiai tokių, kurie rišasi labiau su vietinėmis sąlygomis. Toki yra antai, kelių, sveikatos, švietimo, visuomenės šelpimo ir kt. reikalai. Kitaip sakant, ten gyventojai… Daugiau

Šveicarija

[…] Kyla smarkios diskusijos, ar detalizuoti Tarybos kompetenciją, ar ne – vieni – už, kiti – prieš. Kai kurie iškelia klausimą, kaip sustiprinti Lietuvos Tarybos autoritetą kaip tarp pačių lietuvių, taip ir užsienyje, ypač prieš vokiečių valdžią. Jokių praktikos išvadų dėlei šio klausimo nepadaryta, tik visi sutiko, kad reikalingas yra vienas arba du L[ietuvos] Tarybos atstovu Berlyne. Dėlei pačios Lietuvos… Daugiau

1917-11-07

Nuotrauka: Raudonieji gvardiečiai, 1917 m. (wikipedia.org)

1917-11-06
Šveicarija

Rezoliucija priimta su mažomis pataisomis, jos tekstas toks: Kai dėl Lietuvos ribų, lietuvių Berno Konferencija sutinka su Lietuvos Konferencijos [Vilniuje – LT1918] rezoliucijam būtent, reikalauja Nepriklausomos Lietuvos etnografinėse ribose su reikalingomis ekonominiu arba kitais atžvilgiais korektyvomis. Konferencija mano, kad ribų klausimą tuojau reikėtų pradėti rišti. Jos numanymu etnografinin Lietuvos plotan įeina visa Kauno ir Suvalkų gubern[ijos], šiaurinė dalis Balstogės apskri[ties]… Daugiau

1917-10-30

  Veiklą pradeda Vilniaus konferencijoje išrinkta Lietuvos Taryba. Telkiamos krašto ir kitur pasaulyje pasklidusių lietuvių pajėgos kryptingai judėti link konferencijos manifesto tikslų ir vykdyti tam būtinus darbus. Pirmieji Lietuvos Tarybos žingsniai • 1917 m. spalio 4-8 d. išrinktoji Lietuvos Taryba renkasi į II sesijos posėdžius. Nutariama reikalauti esminių vokiečių okupacinės tvarkos pokyčių: plėsti lietuviškų mokyklų tinklą, patikint šį darbą ne… Daugiau

1917-09-30

Straipsnis: I temos apibendrinimas (1917 m. rugsėjis): Vilniaus konferencija Lietuva: Vilniaus konverencija Vilniaus konferencijos metu Lietuvos inteligentijai paaiškėjo, kad savos valstybės kūrimas nebėra tik utopija, o pakankamai realus veiksmas, kuriam reikia ryžtingai ruoštis. • 1917 m. rugsėjo 18–22 d. įvyko Vilniaus konferencija, į kurią susirinko per 200 lietuvių inteligentijos atstovų. Konferencijos dalyviai priėmė rezoliuciją dėl Lietuvos valstybės atstatymo gairių, išrinko… Daugiau

1917-09-23
Vilnius, Lietuva

[Iš Lietuvos Tarybos pranešimo] Lietuvių konferencija Vilniuje, aptarusi rugsėjo 18-22 d. šių dienų Lietuvos stovį ir Lietuvos ateities klausimą, išrinko iš savo tarpo Lietuvos Tarybą iš 20 asmenų, prie kurių vėliau turės būti pririnkti mūsų krašto keli mažumų atstovai. Išrinktoji Taryba buvo oficialiai įkurta ir rugsėjo mėn. 23 d. 6 val. 30 min. vakaro Lietuvos okupacijos valdžios viršininko, Jo Šviesenybės… Daugiau

1917-09-07

Esu Vilniuj. Kaip ir provincijoje, arklių daugybės ir čia rekvizuota (prieš sėja) – todėl savo bagažą pats turiu nešti. Miestas išrodo, kaip prieš ½ metų. Tik daugiau matyti suvargusių, išgeltusių, suplyšusių badautojų. Visai prasta įspūdis. Savo bute randu ypačiai nekokį stovį. Visi mano produktai tarnaitės su 3 vaikų suvalgyti – vadinasi, plikas palikau. Vienas ištisas skundas – vaikai lyg padvėsę…. Daugiau

1915-10-01

Norėdami būti arčiau užimtos teritorijos ir armijų, persikėlėm spalių mėn. pabaigoje į Kauną. Generalfeldmaršalas, generalinio štabo karininkai ir aš apsistojome dvejose p. Tilmanso vilose. Rusų vokiečių tarpe Tilmansas turėjo gerą vardą. Jis patsai buvo nuo karo pradžios Vokietijoje. Generalfeldmaršalas, pulk. Hoffman ir aš kartu gyvenome vienoje viloje. Čia pat valgė ir artimiausieji štabo karininkai. Daug valandų pergyvenau tam name, jis… Daugiau

1914-08-01
Berlynas, Vokietijos Imperija